79 metų prezidento penktadienio apsilankymas Džidoje sulauks daugiausiai dėmesio, nes J. Bidenas yra pavadinęs Saudo Arabiją „parijumi“ dėl šios šalies žurnalisto ir disidento, JAV gyvenusio Jamalo Khashoggi nužudymo 2018 metais.
JAV prezidento lėktuvas taip pat atliks beprecedentį tiesioginį skrydį tarp žydų valstybės ir konservatyvios musulmoniškos karalystės, nepripažįstančios Izraelio egzistavimo.
Prieš tai J. Bidenas susitiks su Izraelio lyderiais, siekiančiais plėsti bendradarbiavimą prieš Iraną, ir palestiniečių lyderiais, nusivylusiais tuo, ką jie vadina Vašingtono nesugebėjimu pažaboti Izraelio agresijos.
Nepaliaujamos Izraelio ir palestiniečių diplomatijos problemos nėra naujas dalykas J. Bidenui, pirmą kartą šiame regione apsilankiusiam 1973-iaisiais, po išrinkimo į Senatą.
Iranas ir Izraelis tuo metu buvo sąjungininkai, bet dabar žydų valstybė laiko Teheraną didžiausia grėsme sau.
Izraelio laikinasis premjeras Yairas Lapidas, šį postą užėmęs mažiau nei prieš dvi savaites, yra sakęs, kad per derybas „visų pirma bus kalbama Irano klausimu“.
Iš Jeruzalės į Betliejų
J. Bidenui atskridus Izraelio kariuomenė iškart pademonstruos jam savo naująją prieš dronus naudojamą lazerių sistemą „Iron Beam“, vadinamą itin svarbia Irano dronų grėsmės akivaizdoje.
Izraelis tvirtina padarysiantis visa, kas būtina, kad sukliudytų Iranui įgyvendinti savo branduolines ambicijas, ir griežtai nepritaria 2015 metų daugiašalio susitarimo, pagal kurį buvo sušvelnintos sankcijos Teheranui, gaivinimui.
Izraelis sako, kad pasitikdamas JAV lyderį visoje Jeruzalėje iškelia 1 tūkst. vėliavų. J. Bidenas neatšaukė savo pirmtako Donaldo Trumpo prieštaringai vertinamo sprendimo pripažinti šį miestą žydų valstybės sostine.
Palestiniečiai nori, kad Izraelio aneksuota Rytų Jeruzalė būtų jų būsimos valstybės sostinė, ir prieš vizitą kaltino J. Bideną netesėjus savo pažado sugrąžinti Jungtinėms Valstijoms sąžiningo tarpininko šiame konflikte vaidmenį.
„Girdime tik tuščius žodžius ir [nematome] jokių rezultatų“, – sakė Jibrilas Rajoubas, palestiniečių prezidento Mahmudo Abbaso pasaulietinio judėjimo „Fatah“ lyderis.
J. Bidenas penktadienį Vakarų Kranto mieste Betliejuje susitiks su M. Abbasu, bet drąsių pareiškimų dėl naujo taikos proceso nesitikima, ir tai reiškia, kad vizitas gali tik dar labiau padidinti palestiniečių nusivylimą.
Izraelis taip pat yra patekęs į politinę aklavietę prieš lapkričio 1-ąją įvyksiančius rinkimus – jau penktus per mažiau nei ketverius metus.
Normalizavimo žingsniai?
Neseniai įtampą tarp JAV ir palestiniečių sukėlė televizijos „al Jazeera“ reporterės Shireen Abu Akleh žūtis gegužės mėnesį, jai rengiant reportažą apie Izraelio kariuomenės reidą okupuotame Vakarų Krante.
Jungtinės Tautos padarė išvadą, kad JAV pilietybę turėjusi garsi palestiniečių žurnalistė žuvo nuo izraeliečių ugnies. Vašingtonas tai laiko tikėtinu dalyku, bet sako, jog nėra įrodymų, kad ji buvo nužudyta tyčia.
Sh. Abu Akleh šeima išreiškė pasipiktinimą J. Bideno administracijos „apgailėtinu atsaku“ į jos žūtį, o Baltieji rūmai nekomentavo šeimos prašymo leisti susitikti su prezidentu Jeruzalėje.
J. Bideno kelionė į Saudo Arabiją laikoma pastanga stabilizuoti karo Ukrainoje supurtytą naftos rinką, atnaujinant bendravimą su Rijadu. Saudo Arabija dešimtmečius buvo svarbi JAV strateginė sąjungininkė ir svarbi naftos tiekėja.
Tačiau Izraelis tikisi, kad vizitas taip pat žymės jo ir Rijado diplomatinių ryšių pradžią.
Padedant JAV, Izraelis 2020-aisiais išplėtė savo ryšius regione ir oficialiai užmezgė santykius su Jungtiniais Arabų Emyratais (JAE), Bahreinu bei Maroku. Šie proveržiai padaryti po taikos susitarimų su Jordanija ir Egiptu, pasiektų atitinkamai 1994 ir 1979 metais.
Nors nesitikima, kad Saudo Arabija artimoje ateityje pripažins žydų valstybę, vienas Izraelio aukšto rango pareigūnas antradienį sakė, kad J. Bideno vizitas žymi svarbų žingsnį šia linkme.