Praėjusio ketvirtadienio rinkimuose visiškai sutriuškintiems JK kairiesiems prasidėjo vertybių perkainavimo laikotarpis.
Jungtinės Karalystės rinkėjai savo mandatą akivaizdžiai atidavė ministro pirmininko Boriso Johsnono vadovaujamai Konservatorių partijai, šiam pažadėjus išvesti JK iš Europos Sąjungos sausio 31 dieną.
Be to rinkimai dar labiau pakeitė Anglijos politinį žemėlapį – kai kurios paprastai leiboristus palaikančios apygardos pirmą kartą nubalsavo už konservatorius.
Leiboristų lyderis socialistas Jeremy Corbynas – savo rinkimų kampaniją pastatęs ant radikalios valstybės išlaidų ir renacionalizavimo platformos – po pralaimėjimo žadėjo atsistatydinti.
Tačiau oficialiai naujo leiboristų lyderio rinkimų kampanija turėtų prasidėti ne anksčiau nei kitą mėnesį.
Jau keli garsūs Leiboristų partijos politikai leido suprasti, kad ketina varžytis dėl partijos lyderio posto.
T. Blairas griežtai kritikavo J. Corbyną už „beveik komišką neryžtingumą“ sprendžiant, kokią poziciją jis turėtų užimti beveik pusę amžiaus trukusios Britanijos narystės ES klausimu.
„Lyderystės nebuvimas akivaizdžiai svarbiausiu šaliai iškilusiu klausimu sustiprino ir visas kitas abejones dėl Jeremy Corbyno“, – T. Blairas pareiškė sakydamas kalbą Londone.
„Politiniu požiūriu žmonės matė, kad jis iš esmės prieštarauja tam, ką palaiko Britanija ir Vakarų valstybės, – kalbėjo T. Blairas. – Jis įkūnijo idėją, pseudorevoliucinio socializmo ženklą, sumaišęs kraštutinių kairiųjų ekonomikos politiką su dideliu priešiškumu Vakarų užsienio politikai, o tai niekada nepatiko tradiciniams leiboristų rinkėjams.“
Per didelis bagažas
T. Blairo populiarumui Jungtinėje Karalystėje pakenkė jo sprendimas palaikyti 2003 metų JAV karinę invaziją į Iraką dėl, kaip vėliau paaiškėjo, nepasiteisinusių įtarimų, kad šalis turi masinio naikinimo ginklų.
Tačiau laikotarpis nuo 1997 iki 2007 metų, kai jis vadovavo šalies ministrų kabinetui, rinkimų požiūriu buvo vienas sėkmingiausių leiboristams per visą jų 119 metų istoriją.
T. Blairas bandė plėtoti centristinę „naują leiboristų“ politiką ir ėmėsi aktyvaus vaidmens tarptautinėje arenoje, o tai ypač patiko britams ekonomikos augimo laikotarpiu.
Dabar leiboristams reikia rinktis, ar pasirinkti panašią ideologiją, ar toliau laikytis nuo 2015 metų J. Corbyno puoselėtos kairiųjų vizijos.
Kai kurie galimi J. Corbyno įpėdiniai sako, kad jo vizija buvo teisinga – klaidinga buvo tik jos traktuotė.
„Dar niekada nebuvo tvirtesnio pagrindo radikaliam valdymui“, – radijui BBC sakė Leiboristų partijos vyriausiasis patarėjas „Brexito“ klausimais Keiras Starmeris.
Partijos pralaimėjimą jis paaiškino leiboristų nesugebėjimu atremti B. Johnsono mantros „įgyvendinkime „Brexitą“ tvirtais argumentais, kodėl JK turėtų – jeigu turėtų – pasilikti Europos Sąjungoje.
„Ir manau, kad mes atsinešėme per daug bagažo į rinkimus. Antisemitizmas yra geras to pavyzdys“, – pridūrė K. Starmeris.
Leiboristų kampaniją taip pat sunkino kaltinimai antisemitizmu partijos vadovybėje, dėl kurių teko trauktis keliems įtakingiems partijos įstatymų leidėjams.
K. Starmeris yra Londono teisininkas, aktyviai agitavęs už antrą „Brexito“ referendumą ir dabar bandantis į savo pusę pritraukti daugiau į kairę linkstančių partijos narių.
Kita teisininkė Rebecca Long-Bailey – J. Corbynui ištikima kylanti politikos žvaigždė – yra laikoma viena iš favoričių partijos lyderio rinkimuose, kur, kaip manoma, dalyvaus kelios įtakingos moterys.
Po to, kai penktadienį buvo pranešta, kad konservatoriai dabar turės 80 mandatų daugumą 650 vietų Bendruomenių Rūmuose, R. Long-Bailey vengė žiniasklaidos atstovų.
Kai kurie apžvalgininkai Leiboristų partijos pralaimėjimą sieja su jų nukrypimu nuo centro pozicijos.
Londono Karalienės Marijos universiteto politologas profesorius Timas Bale'as sakė, kad „ilgą laiką rusenusį Leiboristų partijos rinkėjų nepasitenkinimą sukėlė rinkėjų supratimas, kad leiboristai nebeatspindi jų kultūrinių vertybių“.
Todėl R. Long-Bailey vadovavimas „būtų problematiškas ta prasme, kad ji bus laikoma... J. Corbyno kandidate“.