Kad Kremlius norėtų matyti M. bin Salmaną susitikime, kurį valdžia pavadino „pačiu reikšmingiausiu užsienio politikos įvykiu“ Rusijos istorijoje, rugsėjo mėnesį pranešė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas. Bet Rijadas atsisakė.
„Saudo Arabija nusiųs užsienio reikalų ministrą“, – pareiškė Jurijus Ušakovas, praėjusią savaitę komentuodamas pasiruošimą viršūnių susitikimui. Su kuo susijęs princo sprendimas, J. Ušakovas nepatikslino, tik pasakė, kad Rusijos „partnerius“ spaudžia Vakarų šalys, grasindamos padariniais, jeigu dalyvaus susitikime, rašo „The Moscow Times“.
Rusijai pradėjus karą prieš Ukrainą, Maskvai sankcijų neįvedusi Saudo Arabija išliko pagrindine Kremliaus sąjungininke naftos rinkoje. Nors Joe Bideno administracija 2022 m. rudenį įkalbinėjo Saudo Arabiją padidinti naftos gavybos apimtis, kad būtų kompensuotas naftos trūkumas dėl rusiškai naftai įvestų sankcijų, kronprincas liko ištikimas V. Putinui ir, priešingai, sumažino naftos gavybą iki 2 mln. barelių per parą.
Tikslas – išlaikyti naftos kainas artimas 100 JAV dolerių (apie 91,7 euro) už barelį. Visgi po dvejų metų nuotaikos Rijade ėmė keistis. Karalystė sunerimusi dėl sumažėjusios naftos rinkos dalies ir ketina pereiti prie gavybos apimčių didinimo politikos, net jeigu dėl tokio sprendimo teks ilgam susitaikyti su mažomis naftos kainomis, rugsėjo mėnesio pabaigoje papasakojo su situacija susipažinę „Financial Times“ šaltiniai. Saudo Arabijos energetikos ministras princas Abdulazizas bin Salmanas pareiškė, kad kai kurios karteliui OPEC+ priklausančios valstybės, konkrečiai, Kazachstanas ir Irakas, nesilaiko savo kvotų, ir pagrasino, jog kaina už barelį gali nusiristi iki 80 JAV dolerių (apie 73,4 euro).
Rusijai tai būtų blogiausias scenarijus iš visų galimų, pažymėjo Luke’as Cooperis, Londono ekonomikos mokyklos mokslo darbuotojas: naftos kainų smukimas iki 2014–2016 m. lygio gerokai apsunkins V. Putino galimybes „finansuoti karo mašiną“. Šių metų Rusijos biudžetas parengtas darant prielaidą, kad naftą pavyks pardavinėti po 70 JAV dolerių (maždaug 64,22 euro) už barelį. Panašios kainos (69,7 JAV dolerio, arba 63,95 euro) tikimasi ir kitais metais.
Saudo Arabija, skirtingai nei Rusija, gali lengviau pergyventi pigios naftos laikotarpį, paaiškino L. Cooperis: Arabijos dykumoje nafta yra gerokai arčiau žemės paviršiaus, palyginti su naftos telkiniais Sibire, kur karaliauja amžinasis įšalas, todėl barelio arabiškos naftos savikaina yra mažesnė. Be to, Rijadas gali nesunkiai ir greitai padidinti gavybą ir kompensuoti nuostolius apimties sąskaita.
Kaip tai atrodo, M. bin Salmanas aiškiai pademonstravo V. Putinui 2020 m., kai Rusija pačiame pandemijos įkarštyje nusprendė pasitraukti iš OPEC+. Saudo Arabija padidino gavybą iki 12 mln. barelių per parą, paskelbė 30 metų nematytas nuolaidas ir naftos kainas nusmukdė iki XX a. dešimtojo dešimtmečio lygio (mažiau nei 10 JAV dolerių, arba apie 9,17 euro, už barelį naftos „Brent“). Po keleto mėnesių Kremlius buvo priverstas kapituliuoti, sugrįžti į OPEC+ ir, vadovaujantis naujomis sąlygomis, sumažinti gavybą labiausiai iš visų kartelio narių.
„Skirtingai nuo Saudo Arabijos naftos, rusišką naftą nėra pigu išgauti. Todėl (Rusija) yra prastai pasiruošusi žemų kainų situacijai, – pažymėjo L. Cooperis. – Tai paaiškina karinės eskalacijos, reikalaujančios greitų pergalių mūšio lauke, logiką – reikia laimėti, kol nenukrito naftos kainos.“
Šiuo metu Saudo Arabija per parą išgauna 8,9 mln. barelių – ir tai yra minimalios gavybos apimtys skaičiuojant nuo 2011-ųjų. Nuo gruodžio mėnesio karalystė pradės į rinką tiekti dar po 83 tūkst. barelių per parą kiekvieną mėnesį ir iki 2025 m. gruodžio pabaigos padidins naftos tiekimą į rinką milijonu barelių per parą. Anot „Financial Times“ šaltinių, gavyba gali būti padidinta ir anksčiau, jeigu OPEC+ šalys nesilaikys kvotų.