Paprastai santūri Angela Merkel trečiadienio vakarą pasitelkė visą savo iškalbą, pareikšdama, jog ketina taikyti Prancūzijai didelį spaudimą, kad ši leistų dviem Vakarų Balkanų šalims pradėti derybas dėl narystės Europos Sąjungoje. Tai įvyko po to, kai E. Macronas vetavo jų pastangas įstoti į bloką ir pasistengė užtikrinti, kad Europos Sąjungai būtų sunkiau priimti naujas nares.
„Noriu Vakarų Balkanų valstybėms pasakyti, kad jos irgi turi perspektyvų įstoti į Europos Sąjungą. Tą jos turėtų išgirsti iš čia, iš Zagrebo, – kalbėjo A. Merkel iš Kroatijos sostinės. – Mes savo pažadus tesėsime ir padarysime viską, kad tai įvyktų.“
Atkirtis pasigirdo tada, kai Prancūzijos vadovas pamėgino daryti didesnę įtaką ES politikai. Šiais metais E. Macronas ne tik blokavo derybų su Albanija ir Šiaurės Makedonija pradžią, bet ir pasipriešino visiems savo kolegoms, nesutikdamas su ilgu „Brexit“ termino pratęsimu.
Šį mėnesį duodamas interviu jis dar labiau supykdė savo sąjungininkus, ragindamas iš esmės pakeisti Europos saugumo architektūrą ir išreikšdamas abejonę Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos kolektyvinės gynybos veiksmingumu.
A. Merkel komentarai pasigirdo reikšmingu metu – likus vos kelioms dienoms iki jos partijos suvažiavimo ir prieš viršūnių susitikimą Londone NATO jubiliejaus proga. Jos balsas kadaise turėjo daugiau svorio nei bet kuris kitas 28 valstybių bloke, tačiau dabar į jos vietą veržiasi E. Macronas.
A. Merkel politinė karjera eina į pabaigą, o jo dar tik prasideda.
Tiek Vokietija, tiek Prancūzija turi lemiamą balsą ES sprendimuose.
Šalys, turinčios sudėtingą istorinę patirtį ir siekiančios įstoti į bloką, tikisi palaikymo iš A. Merkel, užaugusios komunistinėje Vokietijoje.
Praėjusį mėnesį per bloko lyderių susitikimą E. Macronas pasinaudojo veto teise blokuoti ES planą pradėti derybas dėl narystės su Šiaurės Makedonija ir Albanija. E. Macronas pareiškė, kad nereikėtų nustatyti konkrečios datos, kada pradėti svarstymus dėl stojimo, kol ES nepermąstys visos savo plėtros strategijos.
Europos Komisijos prezidentas Jeanas-Claude'as Junckeris rezultatų nedavusį ES lyderių susitikimą pavadino „didele istorine klaida“.
Posėdžiui pirmininkavęs Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas pamėgino įtikinti Balkanų tautas nepasiduoti.
„Abi šalys turi teisę pradėti ES derybas“, – pasakė D. Tuskas.
Vokietija pažymėjo, kad abiejų šalių stojimo į ES derybų perspektyva sustiprins geopolitinį stabilumą istoriškai nepastoviuose Balkanuose. A. Merkel trečiadienį pabrėžė, kad Vakarų Balkanų valstybės turi turėti realią perspektyvą tapti bloko narėmis.
„Dabar turime pasikalbėti su Prancūzija, ir tai darysime labai intensyviai, išsiaiškindami, ką konkrečiai reikia patobulinti ar pakeisti stojimo procese, – žurnalistams sakė A. Merkel. – Turime kuo greičiau dėl to susitarti, kad galėtume pasiekti pažangą šiais konkrečiais atvejais.“
NATO stiprinimas
Tą pačią dieną aukščiausio rango diplomatas pristatė pačios Vokietijos idėjas dėl NATO reformos – kur kas švelnesnes, nei E. Macrono įsivaizduojamas radikalus permąstymas.
Užsienio reikalų ministras Heiko Maasas pasiūlė dėl transatlantinių saugumo iššūkių kreiptis į ekspertų grupę: „Šiame procese visų pirma norime pabrėžti, kad NATO funkcionuoja ir turi ateitį.“
Duodamas interviu „The Economist“ E. Macronas pareiškė, kad „tai, ką šiuo metu išgyvename, yra NATO smegenų mirtis“.
Pastangos sustiprinti organizaciją kilo po to, kai JAV išvedė savo pajėgas iš šiaurės rytų Sirijos, suteikdama Turkijai žalią šviesą pulti. Nė viena šalis prieš imdamasi veiksmų nepasitarė su savo NATO partnerėmis – ir E. Macroną tai įsiutino.
Tačiau A. Merkel nepritarė Prancūzijos prezidento NATO nuvertinimui. Jos manymu, NATO išlieka „nepakeičiama“.
„Prancūzijos prezidentas pasirinko drastiškus žodžius, – kalbėjo ji anksčiau šį mėnesį. – Mano požiūris į NATO bendradarbiavimą yra kitoks.“