Jau pats tragedijos mastas – žuvo mažiausiai 13 JAV tarnybos narių ir mažiausiai 60 afganų – atnaujino įstatymų leidėjų ir sąjungininkų kritiką dėl skuboto amerikiečių pasitraukimo ir nesugebėjimo numatyti greito Afganistano vyriausybės pasidavimo į Talibano rankas.
Išpuoliai taip pat pavertė niekais prezidento tvirtinimus, kartojamus nuo to laiko, kai pradėjo eiti pareigas, esą užsienio politiką jis valdys tvirta ranka. O chaoso scenos, kurias sukėlė pora savižudžių sprogdintojų, bandymus iš Afganistano evakuoti daugiau nei 100 000 žmonių pavertė humanitarinės katastrofos istorija.
Niūriame kreipimesi į tautą ketvirtadienį vakare J. Bidenas pareiškė prisiimantis atsakomybę už „viską, kas pastaruoju metu įvyko“ Afganistane, tačiau neatsisakysiantis savo planų iki rugpjūčio 31 d. išvesti amerikiečių pajėgas.
Dėl mirtinų išpuolių apkaltinęs „Islamo valstybės“ atšaką, jis taip pat pabrėžė, kad nenuilstamai persekios atsakingus asmenis.
„Tie, kas įvykdė šią ataką, taip pat visi, kurie linki Amerikai blogo, žinokite – mes neatleisime ir nepamiršime, mes jus sumedžiosime ir priversime sumokėti“, – sakė J. Bidenas.
Tai buvo kalba, kurios prezidentas ilgai vengė, bet kuri, kaip žinojo jis ir jo patarėjai, galiausiai buvo neišvengiama.
Kraugeriškas išpuolis Kabule – per kurį buvo sužeista dar mažiausiai 18 amerikiečių tarnybos narių ir žuvo galybė afganų, bandžiusių pabėgti iš savo tėvynės – netruko užtemdyti JAV pažangą išgabenant žmones. Nuo rugpjūčio 14 d. buvo evakuota maždaug 5000 amerikiečių ir dešimtys tūkstančių afganų sąjungininkų.
J. Bidenui dabar teks rasti būdą tęsti sudėtingą užduotį, kurią jis įgyvendina nuo tada, kai Talibanas įsiveržė į Kabulą: vykdyti šalyje įstrigusių amerikiečių evakuaciją, žinant, kad kiekviena minutė ant žemės reiškia vis didesnį pavojų JAV tarnybos nariams.
JAV centrinės vadavietės vadas generolas Kennethas McKenzie ketvirtadienį pareiškė, kad teroristinių išpuolių buvo tikėtasi, o artimiausiomis dienomis jų numatyta dar daugiau.
Tačiau evakuacijos pastangos tęsiamos – autobusai su evakuotaisiais į Kabulo oro uostą atvyko praėjus vos kelioms valandoms po atakų.
„Štai ką jums reikia žinoti: šitie ISIS teroristai nelaimės, – kalbėjo J. Bidenas. – Mes išgelbėsime amerikiečius, išgelbėsime savo sąjungininkus Afganistane ir mūsų misija tęsis. Amerika nesileis įbauginama.“
Prezidentui, kuris rinkimų kampanijos metu pabrėžė kelis dešimtmečius savo patirties užsienio politikoje ir kuris, vos pradėjęs eiti pareigas, paskelbė pasauliui žinią: „Amerika grįžta“, pastarųjų dienų chaoso scenos buvo pragaištingos.
Administracijos pareigūnai tikėjosi, kad greitai suorganizuotos evakuacijos pastangos kartu su ilgiausio Amerikos karo užbaigimu per ateinančius mėnesius ir metus išstums Afganistaną iš rinkėjų sąmonės.
Apklausos rodo, kad pasitraukimas buvo populiarus, tačiau pastarųjų dešimties dienų vaizdai iš Kabulo šokiravo net prezidento sąjungininkus.
„Gilioje neviltyje“
O J. Bideno politiniams priešams jie įteikė galingą ginklą.
Respublikonai skuba pasinaudoti šia akimirka, kad užverstų J. Bidenui dviejų dešimtmečių nesėkmes Afganistane, o senatoriai Joshas Hawley iš Misūrio ir Marsha Blackburn iš Tenesio jau paragino jį atsistatydinti.
Tačiau susirūpinimas buvo akivaizdus net tarp demokratų: senatorius Joe Manchinas, nuosaikus Vakarų Virdžinijos demokratas, ištikimai rėmęs J. Bideno įstatymų leidybos darbotvarkę, pareiškime teigė, kad JAV atsidūrė „gilioje neviltyje“.
Atstovų rūmų mažumos lyderis Kevinas McCarthy, Kalifornijos respublikonas, paragino Kongresą priimti įstatymą, draudžiantį išvesti karius, kol iš Afganistano nebus evakuoti visi amerikiečiai. Pasak JAV pareigūnų, iš apytikriai 1000 amerikiečių, kurie, kaip manoma, tebėra Afganistane, išvykti nori maždaug du trečdaliai.
Kalbėdamas Baltuosiuose rūmuose J. Bidenas laikėsi gynybiškos pozicijos, tvirtindamas, kad jo karių išvedimo planas buvo teisingas, ir pabrėžė, kad buvęs prezidentas Donaldas Trumpas, praėjusiais metais su Talibanu sukirtęs rankomis dėl pasitraukimo, nepaliko jam iš ko rinktis.
Pasak J. Bideno, jei jis būtų atmetęs D. Trumpo administracijos pasiektą susitarimą, vienintelė reali jam likusi galimybė būtų „sukišti dar daugiau karių“ į Afganistaną, o tam jis prieštaravo dar tada, kai ėjo Baracko Obamos viceprezidento pareigas.
„Niekada nemaniau, jog turėtume aukoti amerikiečių gyvybes, kad bandytume sukurti demokratinę vyriausybę Afganistane – šalyje, kuri niekada per visą savo istoriją nebuvo vieninga“, – sakė J. Bidenas.
Po ketvirtadienio žudynių tapo aišku, kad J. Bideno pastarųjų dienų pasisakymuose ne veltui buvo girdėti nerimas. Antradienį kreipdamasis į tautą iš Baltųjų rūmų prezidentas pabrėžė „ūmią ir augančią riziką“.
Tas pats buvo pakartota Baltųjų rūmų pranešimuose, skirtuose sąjungininkams ant Kapitolijaus kalvos, ir trečiadienį JAV ambasados Kabule paskelbtame saugumo įspėjime, kuriuo amerikiečiai buvo raginami vengti oro uostą supančios teritorijos ir laukti konkrečių nurodymų.
Baltieji rūmai rimtus prezidento įspėjimus vertino kaip patvirtinimą, jog jis neketina atsisakyti rugpjūčio 31 d. termino, nepaisant kai kurių pusių reikalavimo operaciją pratęsti.
Tolesnės pastangos evakuoti amerikiečius „neabejotinai pareikalaus dar daugiau išteklių ir, atvirai pasakius, didžiulės tų amerikiečių karių, kurie ketina jas įgyvendinti, drąsos“, – interviu „Bloomberg TV“ sakė išėjęs į atsargą armijos generolas Markas Kimmittas, buvęs gynybos sekretoriaus pavaduotojas Artimųjų Rytų politikai vadovaujant prezidentui George’ui W. Bushui.
Tačiau J. Bidenas tvirtina, kad JAV turi moralinę pareigą tęsti operaciją.
„Manau, kad tai, ką sako Amerika, yra svarbu“, – pabrėžė prezidentas.
Smunkantys reitingai
Padėties Kabule sudėtingumas – ir jos pakurstytas nerimas bei netikrumas – buvo akivaizdūs visą dieną: Baltųjų rūmų padėjėjai paskutinę akimirką atmetė J. Bideno planus susitikti su Izraelio ministru pirmininku Naftali Bennettu Ovaliniame kabinete ir vėliau surengti virtualų susitikimą su gubernatoriais dėl Afganistano evakuotųjų perkėlimo.
N. Bennettas Baltuosiuose rūmuose apsilankys penktadienį.
Dar prieš gyvybių praradimą chaotiškos scenos Kabule neigiamai atsiliepė J. Bideno reitingams. Prezidentas pirmą kartą paslydo „RealClearPolitics“ visuomenės apklausoje – 49 proc. amerikiečių nepritaria J. Bideno darbo rezultatams, o 47 proc. jį palaiko.
Iki išpuolių J. Bideno sąjungininkai neprarado vilties, kad situacija gali būti politiškai išgelbėta.
Anksčiau šią savaitę Baltieji rūmai išreiškė džiaugsmą dėl evakuacijos pastangų, kurios pranoko žurnalistų ir nacionalinio saugumo ekspertų išsakytus lūkesčius. Buvę J. Bideno kampanijos padėjėjai ir B. Obamos administracijos pareigūnai apkaltino žurnalistus pervertinus Kabulo aplinkybes.
Ši viltis apniuko ketvirtadienį, kai buvo pralietas kraujas, o J. Bideno politiniai oponentai nepraleido progos tuo pasinaudoti. Respublikonų nacionalinio komiteto pirmininkė Ronna McDaniel teigė, kad išpuoliai tik patvirtino, jog „tai, kaip yra vykdomas pasitraukimas, turės labai realių ir pražūtingų padarinių“.
„Nedovanotina nesėkmė“
Pietų Dakotos respublikonė gubernatorė Kristi Noem, kuri, kaip plačiai manoma, rengiasi teikti savo kandidatūrą 2024 m. prezidento rinkimuose, paskelbė pareiškimą, kuriame dėl kruvinų išpuolių kaltina Baltuosius rūmus.
„Kai per ateinančias 24 valandas sulauksime daugiau informacijos, bus aišku viena: šios atakos kilo dėl to, kad Bideno administracija patyrė nedovanotiną nesėkmę užtikrindama situaciją prieš išvedant karius, – sakė K. Noem. – Mūsų atsakas dar ilgus metus apibrėš Bideno-Harris administracijos valdymą.“
Vis dėlto pakartotinai paklaustas, ar neturėtų persvarstyti pasitraukimo, J. Bidenas atsakė, kad priėmė teisingą sprendimą.
„Ponios ir ponai, buvo pats laikas užbaigti šį 20 metų karą“, – sakė jis.