Vokietijos kanclerei, Prancūzijos prezidentui Emmanueliui Macronui ir Italijos Mario Draghi, kaip ir kitų ES šalių lyderiams, susėsiantiems prie derybų stalo, perspektyva bendradarbiauti su Joe Bidenu, o ne su Donaldu Trumpu teikia neapsimestinį palengvėjimą. Vis dėlto dideli jų lūkesčiai, siejami su šiuo viršūnių susitikimu, neprislopina vis giliau įsismelkiančio suvokimo, kad jie visi kartu turi išlįsti iš po Amerikos šešėlio ir daryti įtaką Vašingtono politikai, užuot nuolankiai sutikdami su JAV kultivuojama linija.
Numatomas susitarimas atidėti į šalį neišspręstus ES ir JAV prekybos konfliktus rodo abiejų pusių norą bendradarbiauti. Tačiau Berlyne, Paryžiuje ir Briuselyje jaučiamas susierzinimas dėl J. Bideno raginimo „griebtis arsenalo“ gelbėjant pasaulį nuo COVID-19, mat Jungtinės Valstijos sukaupė vakcinų atsargas amerikiečiams, o Europa susilaukė nemažos kritikos žemyne dėl vakcinų eksporto į pasaulio šalis.
Europai pandemija išryškino poreikį išsakyti savo poziciją Vašingtonui. Didesnės įtakos siekis, regis, atitinka ir viešąją nuomonę: šią savaitę paskelbtos apklausos rodo, kad transatlantiniai pleištai išlieka ir po D. Trumpo. Didysis septynetas ketina pažadėti dar milijardą vakcinų dozių per artimiausius metus, teigiama oficialaus pranešimo projekte. J. Bideno administracija planuoja įsigyti 500 mln. „Pfizer-BioNTech“ vakcinų dozių ir jas išdalyti.
G7 parodys pasauliui, „kad aljansas ir jo šalių lyderiai po D. Trumpo ir pandemijos grįžta spręsti pasaulinių problemų“, – sakė Peteris Beyeris, Vokietijos vyriausybės transatlantinių santykių koordinatorius. Vis dėlto, jis užsiminė, kad „čia kalbama ne tik apie grįžimą prie senojo Vakarų aljanso, bet veikiau apie naujųjų Vakarų suformavimą“.
JAV prezidentui ruošiantis skristi į G7, NATO viršūnių susitikimus, ES-JAV derybas, o tada į susitikimą su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, Europa jaučia atsivėrusią galimybę ryžtingiau ginti savo interesus.
Briuselis gyvena ypač pakiliomis nuotaikomis, sakė du ES pareigūnai, užsimindami apie rezultatus duodančią bloko vakcinacijos programą, spartų euro zonos ekonomikos augimą ir greitu metu įsigaliosiančią didelio masto ES skatinimo programą, padėsiančią atsigauti po pandemijos.
Europos lyderiai jaučia ne tik išaugusį pasitikėjimą, bet ir tam tikrą įsitikinimą, kad jų sprendimai buvę teisingi daugeliu klausimų, nuo klimato iki Irano, ir kad jie turį teisę būti išgirsti. Ketveri D. Trumpo valdymo metai sukėlė daug nepasitikėjimo, bet kartu ir suvokimą, jog Europa turėtų būtų ne tokia nuolanki Amerikai, sakė vienas šaltinis, padedantis organizuoti ES-JAV viršūnių susitikimą.
„Europos Sąjunga gali būti lyderė, kiek tai susiję su pasauliui svarbiomis idėjomis“, – šią savaitę duodamas interviu naujienų agentūrai „Bloomberg“ ir grupelei kitų žiniasklaidos priemonių sakė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charlesas Michelis, dalyvausiantis G7 susitikime.
Cituodamas viršūnių susitikimo temas, nuo klimato politikos iki apmokestinimo bei vakcinų pažymėjimų, jis sakė, kad ES turi didesnės įtakos nei jai priskiriama, ir „kartais Europoje mes apie tai pamirštame“.
Priešingai nei J. Bideno administracija, kuri mėgsta akcentuoti sugrįžimą prie Amerikos lyderystės po D. Trumpo.
„Kad ir kas būtų, COVID-19 pandemijos likvidavimas visuotiniu mastu, spartėjančios krizės sprendimas ar akistata su kenksminga Kinijos ir Rusijos vyriausybių veikla, Jungtinės Valstijos turi vadovauti pasauliui iš jėgos pozicijų“, – apžvalginiame straipsnyje, publikuotame leidinyje „The Washington Post“ sekmadienį, teigė J. Bidenas.
Europos pareigūnai neslepia nusivylimo, kad J. Bideno politika kiek primena D. Trumpo propaguojamą doktriną „Amerika pirmiausia“. ES išsakė susirūpinimą dėl J. Bideno netikėto sprendimo išvesti JAV karius iš Afganistano, kur kelios valstybės, įskaitant Vokietiją, yra dislokavusios pajėgas, teigė šaltiniai, susipažinę su diskusijomis. Pasak vieno pareigūno, naujoji administracija, regis, deda vilčių į geranoriškumą bei gerą valią vien dėl to, kad J. Bidenas nėra D. Trumpas.
„Mes tikėjomės daugiau permainų prie J. Bideno“, – sakė Francoise Nicolas, Paryžiuje įsikūrusio Prancūzijos tarptautinių santykių instituto („Ifri“) Azijos studijų centro direktorius.
Europą vienytis skatina suvokimas, kad egzistuoja tik nedidelis langelis jos sunkiasvorėms sustiprinti savo bendrus interesus. E. Macrono laukia nelengva rinkiminė kampanija, artėjant kitąmet vykstantiems prezidento rinkimams, tuo tarpu M. Draghi, buvęs Europos centrinio banko (ECB) vadovas, paskirtas būti Italijos technokratiniu lyderiu, vargu ar tęs savo kadenciją po 2023 metų.
Ir visų svarbiausia – ir Angela Merkel nebedalyvaus rugsėjį vyksiančiuose Vokietijos rinkimuose, o tai reiškia, kad tai paskutinis jos G7 susitikimas. Nors ji neketina likti antrame plane ir reikalaus duoti aiškų signalą tiek Minskui, tiek Maskvai dėl pastarųjų įvykių Baltarusijoje ir Rusijos vaidmens, teigia vienas aukštesnio rango Vokietijos vyriausybės pareigūnas, susipažinęs su kanclerės nuomone.
Tebesitęsia ginčai su Jungtinėmis Valstijomis dėl „Nord Stream 2“ dujotiekio, nesutarimų objekto tiek prie D. Trumpo, tiek ir prie J. Bideno. Berlyno delegacija praėjusią savaitę susitiko su Nacionalinio saugumo patarėju Jake‘u Sullivanu Vašingtone, tačiau pažangos beveik nepasiekta. A. Merkel šią problemą vertina išskirtinai kaip Vokietijos ir Europos klausimą, sakė kitas Vokietijos pareigūnas.
D. Trumpas neslėpė savo paniekos ES, NATO ir asmeniškai Angelai Merkel. Kiek matyti iš Berlyno pozicijos, nors D. Trumpo valdymas baigėsi, pamoka išlieka ta pati: Europa turės pati stotis ant savo kojų, teigė pirmasis Vokietijos pareigūnas, – būtent tuo pagrindu, kad A. Merkel dabar turės reikalų su Joe Bidenu.
G7 yra priminimas A. Merkel apie bendrų veiksmų būtinybę, norint išspręsti sunkiausias pasaulio problemas: per pirmąjį jos viršūnių susitikimą 2006 metais Sankt Peterburge lyderiai svarstė Izraelio konfliktą su Gaza, Irano branduolinę programą ir klimato kaitą, temas, kurios lengvai galėtų būti įtrauktos ir į šio savaitgalio susitikimo darbotvarkę.
Nuo tada Joe Bidenas bus jos ketvirtasis JAV prezidentas; per tą laiką ji bendradarbiavo su dviem Kanados premjerais, trimis Japonijos ministrais pirmininkais, keturiais Prancūzijos prezidentais, penkiais britų lyderiais ir dešimčia Italijos vadovų. Viena konstanta per visą šį laiką yra V. Putinas, rusakalbis.
Su Rusijos prezidentu A. Merkel reguliariai kalbasi opiais Ukrainos klausimais, ir J. Bidenas neabejotinai pasinaudos jos turimomis žiniomis prieš susitikimą su V. Putinu Ženevoje. Kita konstanta yra ta, kad 2006 metais ji buvo vienintelė moteris lyderė, vienintele lydere ji bus ir per šį Didžiojo septyneto šalių susitikimą.
Be abejonės, viršūnių susitikimo Kornvalyje laukiama su entuziazmu. Vokietija, Prancūzija ir Italija – visos siekia sustiprinti bendradarbiavimą su Vašingtonu. Jungtinės Valstijos išreiškė paramą ES jos „Brexit“ aklavietėje su Jungtine Karalyste, tuo tarpu Briuselis yra pasirengęs palaikyti JAV reikalavimą atnaujinti tyrimą dėl COVID-19 kilmės.
Nepaisant visų skirtumų tarp G7 lyderių, ryškiausios aljanso žvaigždės gali susivienyti bendriems veiksmams, juk tai pagaliau yra stiprioji Europos pusė.
„Visi jie nori palikti savo pėdsaką ir iš tikro kažką nuveikti“, – sakė F. Nicolas iš „Ifri“ Instituto.