Žydų tapytojo ekspresionisto Chaimo Soutine’o paveikslas pakliuvo į patį politinio cunamio sūkurį. Bankininkas, įsigijęs jį 2013 m. – už kuklius 1,8 mln. dolerių Niujorko aukcione – bando balotiruotis į prezidentus, kad nutrauktų 26 metų trunkantį A. Lukašenkos valdymą.
Baltarusijos „Belgazprombank“ – banko, priklausančio Rusijos gamtinių dujų milžinei „Gazprom PJSC“ ir „Gazprombank JSC“ – vykdomasis direktorius Viktoras Babariko ištisą dešimtmetį praleido medžiodamas Baltarusijoje gimusių menininkų paveikslus, kad galėtų juos parsivežti į tėvynę ir parodyti visuomenei. Gegužės mėnesį jis paliko postą banke, kad paskelbtų savo kandidatūrą į rugpjūčio 9 d. rinkimus, o birželio 18 d. buvo sulaikytas, atliekant valstybės saugumo tarnybos patikrinimą dėl mokesčių vengimo ir pinigų plovimo.
Prieš pat jo areštą valdžios institucijos taip pat konfiskavo 20 mln. dolerių vertės meno kolekciją, kurią V. Babariko laikė banko galerijoje sostinėje Minske. Kilus protestams, socialinė žiniasklaida sprogo kartu su Evos portretu – ir vis daugiau žmonių pradėjo nešioti jos atvaizdą ant marškinėlių.
Nuo tada, kai 1994 m. atėjo į valdžią, A. Lukašenka reguliariai užčiaupia visuomenės nepasitenkinimą ir geležiniame kumštyje laiko buvusios Sovietų respublikos institucijas ir saugumo tarnybas. Nors A. Lukašenkos pralaimėjimas rinkimuose, kuriuose jis siekia šeštosios prezidento kadencijos, atrodo kone nesuvokiamas, šį kartą jis susiduria su neįprastai tvirta opozicija, paskatinusia skųstis „užsienio“ sąmokslu, kuriuo neva siekiama sukelti revoliuciją.
Baltarusijoje stiprėja suvokimas, kad artėja reikšmingi pokyčiai. 9,4 mln. žmonių šalis, besiribojanti su Rusija, Ukraina ir Europos Sąjunga, ilgą laiką garsėjo politiniu paklusnumu. Strategiškai įsikūrusi tarp Rusijos ir Šiaurės Atlanto sutarties organizacijai priklausančių valstybių – Lenkijos, Lietuvos ir Latvijos, Baltarusija rizikuoja tapti paskutiniuoju geopolitinės kovos lauku tarp Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir Vakarų.
Ankstesni A. Lukašenkos populiarumo nuosmukiai nesutapo su „rinkimais, ekonomine recesija, koronaviruso pandemija ir pinigų, kuriais apmaldomi įtūžę rinkėjai, trūkumu, tad žmonės sparčiai tampa politiškai aktyvūs“, – teigia Artiomas Šraibmanas, Minske įsikūrusios politinių konsultacijų įmonės „Sense Analytics“ steigėjas. Jis sako, kad vyriausybė daro viską, ką gali, kad prieš rugpjūčio rinkimus numalšintų dabartinę nepasitenkinimo bangą.
Senas įsitikinimas, kurio ilgai laikėsi net daugelis oponentų – esą, A. Lukašenka laimėtų laisvus ir sąžiningus rinkimus, jei tokie kada nors būtų surengti, – nebėra laikomas savaime suprantamu dalyku.
Protesto šūkiai skelbia „3 %“ ir „Mes esame 97 %“ po to, kai internetinės apklausos (labai selektyviai) nustatė minimalų prezidento populiarumą. Neseniai asmeniškai susidūręs su opozicijos protestuotojų grupe, A. Lukašenka paprašė jų nebenaudoti „3 %“ – teigdamas, kad šis skaičius akivaizdžiai melagingas.
Kita prielaida, dabar irgi kelianti abejonių, buvo ta, kad baltarusiai niekada neišeitų į gatves nuversti lyderio taip, kaip tai padarė kitos buvusios sovietų tautos – nuo Armėnijos iki Ukrainos – po nepriklausomybės atgavimo 1991 m.
Aktorė Julia Ševčiuk sako, kad jai trūko kantrybė tada, kai Evą ir kitus paveikslus ant „Belgazprombank“ galerijos sienų pakeitė plakatai su QR kodais. Ji išguglino Ch. Soutine’o portretą ir pakoregavusi paveikslėlių kūrimo programėle įkėlė į feisbuką. Dabar Eva rodo vidurinį pirštą.
„Man buvo taip sunku stebėti visą šį neteisėtą elgesį, taip skaudu matyti, kad žmones ir šalį nusisavino vienas asmuo“, – pasakoja J. Ševčiuk. Evos portretas pradėjo plisti: kiti Baltarusijos internautai ją pavaizdavo už grotų, aprengtą kalėjimo uniforma ar išvedamą saugumo tarnybų (pagrindinė atšaka vis dar vadinama KGB).
Po V. Babariko arešto A. Lukašenka užsiminė, kad priešininko kandidatūrą iškėlė jam nedraugiški Rusijos ratai. Šį teiginį sustiprino tai, kad prieš rinkimus Baltarusijoje prezidento oponentų areštas tapo įprastu dalyku, net jei praeityje jie buvo kaltinami tuo, kad yra susidėję su Vakarų valstybėmis, o ne Rusija.
„Kažkas įsivaizduoja, kad baltarusiai yra jo baudžiauninkai, kuriuos galima varinėti“, – kalbėjo V. Babariko vaizdo įraše iki tol, kai buvo areštuotas drauge su sūnumi, kuris padėjo vykdyti rinkimų kampaniją. Jis neigia bet kokius ryšius su Maskva.
Dar vienas pokytis: šį kartą prezidentu piktinasi ne vien eiliniai viduriniosios klasės miestiečiai.
Kitas svarbus rinkimų iššūkis A. Lukašenkai kyla iš tinklaraštininko Sergejaus Tichonovskio, kuris vadina A. Lukašenką tarakonu – šalyje puikiai žinomu iš sovietmečio laikų vaikiško eilėraštuko, kuriame šis terorizuoja gyvūnų karalystę. S. Tichonovskis apvažiavo mažuose Baltarusijos miestukuose gyvenančias bendruomenes, kurios tradiciškai yra ištikimos prezidentui, ant automobilio stogo prisirišęs milžinišką tarakonų traiškymui skirtą šlepetę.
Jis buvo įkalintas anksčiau, nei spėjo oficialiai užregistruoti savo rinkimų kampanijos komandą. Jo žmona Svetlana dabar siekia užsiregistruoti ir vadovauti štabui jo vardu. Birželio 16 d. ji paskelbė emocingą vaizdo įrašą, kuriame teigiama, kad jos vaikams buvo grasinama, jei ji nepasitrauks iš varžybų.
A. Lukašenka jau kurį laiką bando gesinti gaisrus. Pirmiausia praėjusiais metais kilo ginčas su Rusija, kuriame buvo reikalaujama, kad jis sutiktų su glaudesne politine sąjunga mainais į ekonominę paramą, įskaitant pigesnę naftą ir dujas. Šios de facto subsidijos daugiau kaip ketvirtį amžiaus leido jam išvengti varginančių posovietinių ekonominių reformų, kurios prisidėjo prie politinių neramumų kitose šalyse.
Abi valstybės toliau ginčijasi dėl gamtinių dujų kainos: Rusija sausio mėnesį iš esmės sustabdė naftos tiekimą, ir Baltarusijai teko ieškoti alternatyvių tiekėjų JAV, Saudo Arabijoje ir Norvegijoje.
Baltarusija sukūrė pelningą pramonę perdirbdama pigią Rusijos žaliavą eksportui pasaulinės rinkos kainomis, tačiau pajamos iš naftos produktų pardavimo per pirmuosius keturis 2020 m. mėnesius sumažėjo 62 proc., krentant bendrai naftos paklausai. Ekonominės recesijos akivaizdoje A. Lukašenka šį mėnesį savo bankininką ministrą pirmininką iškeitė į gynybos štabo viršininką, paskelbdamas karinio pobūdžio mobilizaciją ekonomikai, kuri susiduria su daugybe iššūkių.
Degtinė ir pirtys
Kai kuriems paskutiniu šiaudu tapo A. Lukašenkos požiūris į koronaviruso protrūkį. Baltarusija niekada nepaskelbė karantino ir žmonėms leido pasirinkti, ar nešioti kaukes ir izoliuotis, ar gyventi kaip visada. Prezidentas nuosekliai menkino riziką, vienu metu pareiškęs, kad geriausiai ligą gydo degtinė ir pirtys, ir primygtinai reikalavo rengti Gegužės 9-osios karinį paradą, skirtą Antrojo pasaulinio karo pabaigai pažymėti, nors net Rusija savąjį atidėjo.
V. Babariko pasisakė apie ekonominę situaciją, perspėdamas, kad Baltarusija tapo tokia priklausoma nuo užsienio paramos, jog netrukus gali prarasti savo nepriklausomybę. Jis taip pat pasiūlė galimybę siekti karinio neutralumo šaliai, kuri šiuo metu priklauso gynybos aljansui su Rusija (Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijai). Savo rinkimų kampanijoje jis įsipareigoja atgaivinti valstybinį sektorių, remti privatų verslą ir atkurti valdžios pusiausvyrą tarp skirtingų valdžios šakų.
Tautai, siekiančiai bet kokia kaina išvengti tokio pobūdžio karinių veiksmų su Maskva, kokie matomi Ukrainoje, A. Lukašenkos piešiamas V. Babariko, kaip išorinių jėgų valdomos marionetės, vaizdinys padarė mažai įtakos. Baltarusijoje nėra rengiamos patikimos viešosios nuomonės apklausos, todėl sunku išmatuoti tikrąjį kandidato palaikymo mastą. Vis dėlto V. Babariko greitai surinko 435 000 parašų, kad užregistruotų savo kandidatūrą – daugiau nei keturis kartus daugiau, nei reikalaujama.
Pats A. Lukašenka visada pabrėžė Rusijos, kaip strateginės sąjungininkės, svarbą – net ir įtampos metu. Jis kartu su V. Putinu Maskvoje stebėjo birželio 24 d. Antrojo pasaulinio karo paradą, tačiau grįžęs iškart apkaltino Rusiją kišimusi į jo šalies rinkimus. Kaltinimą Kremlius atmetė.
Kadangi dabar V. Babariko yra atskirtas nuo pasaulio ir negali tęsti savo kampanijos, jo komanda paragino baltarusius parodyti jam ir kitiems sulaikytiesiems palaikymą, siunčiant jiems į kalėjimą laiškus. Instagrame paskelbtas kvietimas buvo iliustruotas atviruku su Evos atvaizdu.