Dar praėjusį mėnesį CDU patyrė istorinį pralaimėjimą rytiniame Tiuringijos regione. Mike'as Mohringas, pralaimėjęs kandidatas, užsipuolė savo vadovę audringame rinkimų nakties konferenciniame pokalbyje. Pasak pokalbį girdėjusio partijos atstovo, ji patarė jam gerai išsimiegoti ir nieko nedaryti „ant karštųjų“.
Kitą rytą jis pasirodė per nacionalinę televiziją ir pasiūlė precedento neturinčią koaliciją su buvusiais komunistais.
Partijai, padėjusiai Vakaruose įtvirtinti vokišką demokratiją, toks paktas būtų gryniausia erezija. „Man nereikia, kad Berlynas aiškintų, kas geriausia Tiuringijai“, – įsikarščiavęs pridūrė M. Mohringas.
Disciplinos žlugimas kažkada dominavusioje A. Merkel partijoje atskleidžia gilesnę krizę, su kuria susiduria visos Europos konservatoriai. Prancūzijoje ir Italijoje tradicines partijas išstūmė populistai. Ispanijoje silpsta Liaudies partijos įtaka. O Britanijos torius iš vidaus sugraužė „Brexit“ fundamentalistai.
CDU palyginus sekasi neblogai, neslėpdamas kartėlio pajuokavo partijos atstovas. Partija bent jau tebėra vyriausybės sudėtyje.
Tačiau praėjus beveik metams po to, kai AKK, kaip populiariai vadinama A. Kramp-Karrenbauer, perėmė iš A. Merkel vadovavimą partijai, jos nariai į kasmetinį suvažiavimą Leipcige renkasi įsivėlę į peštynes dėl valdžios, neregėtas per visus 18 metų, kai partijai vadovavo kanclerė.
CDU kartu su seserine Bavarijos partija pirmauja daugumoje nuomonių apklausų. Tačiau, kaip ir jos sąjungininkai visoje Europoje, ji nesugebėjo sukurti įtikinamos ateities vizijos pasauliui, kuriame vėl klesti nacionalizmas ir bręsta ekonominis nerimas.
Šiemet Vokietijos ekonomika flirtavo su recesija, JAV ir Kinijos prekybos karui sutrikdžius pasaulinę sistemą, leidusią suklestėti šalies eksportuotojams. Automobilių pramonė kovoja su egzistenciniu iššūkiu pereiti prie elektrinių variklių, o žmonių apmaudas skurdesnėse rytinėse vietovėse, tokiose kaip Tiuringija, teikia derlingą dirvą nacionalistinei partijai „Alternatyva Vokietijai“, arba AfD.
Tuo tarpu A. Merkel sprendimas pasibaigus kadencijai atsistatydinti Berlyne sukėlė politinį paralyžių, leidusį Prancūzijos prezidentui Emmanueliui Macronui sukritikuoti vokiečių požiūrį į viską, pradedant Europos biudžeto politika ir baigiant NATO saugumu.
Vokiečiai laukia lyderio, kuris galėtų stoti prieš D. Trumpą, E. Macroną ir Kinijos Xi Jinpingą ir apginti šalies ekonominius interesus.
Tačiau AKK pastangos nustatyti naują kursą vėl susijungus su partijos konservatyviuoju sparnu ir atsiribojus nuo AfD daugelį eilinių narių verčia krapštyti pakaušius.
„CDU sunku ir atpažinti, – teigia partijos narys Alexanderis Mitschas. – Partija nebeturi aiškios krypties, nes užmiršo, kaip save apibrėžti per politinį turinį. Partiją kartu tebelaiko tik valdžios troškulys.“
Ieškodama bendros linijos, kuri galėtų vėl suvienyti partiją, AKK zigzagais bėgioja po trasą, nuolat papiktindama abi puses ir nesugebėdama įtikinti rinkėjų.
Nepavykęs perversmas
Gegužės mėnesį AKK paragino sureguliuoti politines diskusijas internete po to, kai vienas jutuberis užsipuolė partiją.
Kritikai teigė, kad raginimai cenzūruoti – kraštutiniai ir neadekvatūs.
Dar po kelių savaičių AKK pamėgino įkalbėti A. Merkel pagreitinti valdžios perdavimą – ir buvo pavaryta. Liepos mėnesį pagaliau prisijungusi prie vyriausybės kaip gynybos ministrė, ji paragino išsiųsti vokiečių karius į misiją šiaurės Sirijoje, tuo papiktindama CDU koalicijos partnerius ir sukeldama Vokietijos sąjungininkų sumišimą.
A. Merkel, pasak kalbinto pareigūno, į visa tai žiūri pusiau su siaubu, pusiau linksmai.
Kanclerė supranta, kad jei AKK susimautų, tai veikiausiai prišauktų galą jos pačios politinei karjerai. Tačiau kol kas iš nevykusio savo įpėdinės vadovavimo ji gauna naudos.
Apklausos rodo, kad kanclerė ir toliau išlieka mėgstamiausia Vokietijos politike, kurios palaikymo reitingas siekia beveik 50 proc. AKK puikuojasi vienuoliktoje vietoje – su 18 proc. palaikymu.
M. Mohringo maištas Tiuringijoje tapo dar vienu smūgiu AKK autoritetui, paskatinęs CDU būstinę Berlyne mesti visas pajėgas žalos atitaisymui.
AKK ir jos dešinioji ranka abu pasirodė per televiziją ir pažadėjo, kad aljansas su buvusiais komunistais niekada neįvyks, o M. Mohringas kitą dieną atsiėmė savo
Bet džinas jau buvo paleistas iš butelio.
Partijos maištininkai
Tiuringijos konservatorių frakcija pasišovė sudaryti sąjungą su AfD nacionalistais. Partijos jaunimo organizacijos vadovas per uždarų durų susitikimą atvirai sukritikavo AKK autoritetą.
Friedrichas Merzas, konservatorių „plakatų berniukas“, kurį praėjusiais metais varžybose dėl lyderio posto nugalėjo AKK, pareiškė, kad A. Merkel kryptingumo stoka dusino Vokietiją „kaip rūko kilimas“.
CDU atstovas teigia, kad AKK nepavyko parengti plano, kaip susitvarkyti su nesėkme Tiuringijoje, kur partija rinkimuose užėmė trečiąją vietą, atsilikdama nuo pokomunistinės Kairiųjų partijos ir AfD.
F. Merzas leido suprasti, kad kalbės per partijos suvažiavimą Leipcige, tačiau paneigė pranešimus, esą jis gali bandyti nuversti AKK.
„CDU savo lyderių neverčia“, – sakė jis žinių kanalui „n-tv“.
Tam kartui perversmas gali būti atidėtas, tačiau AKK vis dar neužsitikrino partijos palaikymo savo kandidatūrai į kancleres po to, kai A. Merkel pasitrauks iš pareigų.
Tradiciškai tas vaidmuo atitenka lyderiui, tačiau AKK siekia atidėti oficialų sprendimą tol, kol užsitikrins partijos simpatijas – ir tikisi, kad trapi koalicija su socialdemokratais išliks pakankamai ilgai.
Tuo tarpu 1000 partijos delegatų turės užtektinai kitų galimybių išreikšti savo nusivylimą vadovybe.
„Labai laukiu šio partijos suvažiavimo, – su reta optimizmo gaidele kalbėjo AKK. – Friedrichas Merzas paskelbė kalbėsiąs apie CDU profilio paryškinimą, o būtent tokios diskusijos aš ir noriu.“