Kompanijai pavyko sėkmingai susigrąžinti kapsulę po to, kai nutrauktas skrydis grasino gerokai pakenkti „Boeing“ pastangoms kitąmet skraidinti NASA astronautus.
„Starliner“, kurio misija, jei būtų buvusi sėkminga, būtų trukusi daugiau nei savaitę, priešaušriu nusileido armijos Vait Sandso raketų poligone. Išsiskleidė visi trys pagrindiniai kapsulės parašiutai ir, taip pat, oro pagalvės.
„Sveikiname „Starliner“, – paskelbė misijos valdymo centras, pavadinęs nusileidimą sėkmingu.
Šio erdvėlaivio piloto kėdėje sėdėjo manekenas pramintas Raketinininke Rouze. Kartu su ja erdvėlaiviu į Žemę sugrįžo ir kalėdinės dovanos, drabužiai bei maistas, kurie buvo skirti TKS dirbantiems astronautams.
„Boeing“ specialistai lengviau atsiduso, kai erdvėlaivis sugrįžo namo atšaukus šį pirmąjį bandomąjį skrydį ir susijungimą su TKS dėl neteisingai nustatyto kapsulės laikrodžio.
Kapsulės nusileidimą palydėjo džiaugsmo šūksniai. Nusileidimas buvo tiesiogiai transliuojamas per NASA televiziją.
Sugedęs laikrodis
Tai pirmoji JAV kapsulė, skirta astronautams grįžti iš orbitos į Žemę ir nusileisti sausumoje. Tarp kapsulę pasitikusių žmonių buvo ir trys astronautai – du iš NASA ir vienas iš „Boeing“, kurie turi tapti pirmosios „Starliner“ įgulos nariais.
Ši nesėkminga misija yra skaudus smūgis agentūros planams užbaigti JAV priklausomybę nuo Rusijos erdvėlaivių, kurie šiuo metu yra vienintelė priemonė, leidžianti skraidinti astronautus į orbitinę stotį ir iš jos.
Misija prasidėjo sėkmingai. Tačiau vėliau, pasak pareigūnų, „Starlainer“ kapsulėje, kuri buvo paleista be įgulos, įvyko gedimas, sutrikdęs borto laikrodžio darbą, todėl buvo išeikvota per daug degalų. Dėl šios priežasties erdvėlaiviui į Žemę teko grįžti sekmadienio rytą.
„Boeing“ vis dar mėgina nustatyti tokio gedimo priežastį. Misija truko beveik 50 valandų ir jos metu kapsulė Žemę apskriejo 33 kartus.
NASA kol kas nėra tikra, ar reikalaus „Boeing“ prieš pilotuojamą misiją atlikti dar vieną bandomąjį skrydį, įskaitant ir apsilankymą TKS. „Boeing“ pirmą pilotuojamą misiją planavo pirmoje ateinančių metų pusėje ir ši kapsulė turėjo būti panaudota skrydžiui jau su įgula.
„Boeing“ nesėkmės
Bandomojo skrydžio, turėjusio tapti paskutine repeticija prieš pilotuojamą misiją, nesėkmė bus ypač skaudi „Boeing“, šiuo metu gesinančiam kitą krizę dėl savo keleivinių lainerių „737 MAX“ saugumo problemų.
Kai 2011 metais buvo uždaryta JAV daugkartinio naudojimo erdvėlaivių „Space Shuttle“ programa, NASA pasirašė milijardų dolerių vertės sutartis su „Boeing“ ir milijardieriaus Elono Musko bendrove „SpaceX“, kad jos sukurtų aparatus, tinkamus amerikiečių astronautams skraidinti.
Abiejų bendrovių projektai dvejais metais atsilieka nuo plano, tačiau nepaisant savų problemų, „SpaceX“ pirmauja NASA programoje: kovą ši kompanija jau atliko savo pilotuojamos kapsulės „Crew Dragon“ skrydį be įgulos, per kurį aparatas susijungė su TKS.
Jeigu ateinantį mėnesį paleidimo atšaukimo bandymas bus sėkmingas, „SpaceX“ gali jau pavasarį pradėti skraidinti NASA astronautus ir nutraukti beveik devynerius metus trunkantį tarpsnį, kai žmonės į kosmosą nebeskraidinami iš Kanaveralo kyšulio.
„Starliner“ iškėlusi didžiulė raketa „Atlas V“ penktadienį 6 val. 36 min. vietos (13 val. 36 min. Lietuvos) laiku startavo iš Kanaveralo kyšulio Floridoje. Praėjus 15 minučių erdvėlaivis atsiskyrė nuo nešančiosios raketos.
Po starto praėjus apie pusantros valandos „Boeing“ per „Twitter“ paskelbė apie „nominalios vertės neatitinkantį įskriejimą“ į orbitą, rodantį, kad procedūra vyksta kitaip nei planuota. Tuojau po to tiesioginė vaizdo transliacija buvo išjungta.
Vėliau žurnalistams buvo pranešta, kad išsiderino „Starliner“ borto laikrodis ir kad „ši anomalija lėmė, jog aparatas manė, kad laikas yra kitoks, nei buvo iš tikrųjų“. Dėl šio sutrikimo „Starliner“ sudegino daugiau degalų ir įskriejo į netinkamą orbitą, todėl NASA ir „Boeing“ teko atšaukti erdvėlaivio susitikimą su TKS.
Privačios bendrovės
Skrydžių valdymo centro specialistai mėgino pašalinti šį sutrikimą iš Žemės siunčiamomis komandomis, bet dėl palydovinio ryšio tinklo sutrikimo nesugebėjo to padaryti laiku.
Vadovaujant ankstesniam JAV prezidentui Barackui Obamai NASA pakeitė veiklos modelį: užuot pati kūrusi raketas ir erdvėlaivį, ji šiuos uždavinius perdavė spręsti privačioms bendrovėms ir skyrė „Boeing“ bei „SpaceX“ milijardus dolerių.
NASA pirminis tikslas buvo pradėti skraidinti astronautus 2017 metais.
Dėl vėlavimo NASA svarsto, ar nusipirkti dar dvi vietas rusiškuose erdvėlaiviuose 2020 ir 2021 metais, kad Jungtinės Valstijos ir toliau dalyvautų tarptautinėje kosminėje misijoje.
Šie projektai yra nesusiję su „Artemis“ programa, numatančia, kad iki 2024 metų JAV astronautai bus vėl nuskraidinti į Mėnulį. Šiai misijai turėtų būti naudojamas ilgesniems skrydžiams pritaikytas erdvėlaivis „Orion“, kuriamas bendrovės „Lockheed Martin“.