Šiais duomenimis, už L. Arcę balsavo 52,4 proc. rinkėjų, už jo pagrindinį varžovą Carlosą Mesą – 31,5 proc. Trečiąją vietą užima dešiniojo aljanso „Mes tikime“ kandidatas Luisas Fernandas Camachas – 14,1 proc. balsų.
Kiek anksčiau E. Moralesas paskelbė L. Arcę rinkimų nugalėtoju. Savo ruožtu C. Mesos partijos „Pilietinė visuomenė“ atstovas Ricardas Pazas paragino palaukti, kol baigsis balsų skaičiavimas.
Pagal Bolivijos įstatymus, kad iškovotų pergalę pirmajame rate, didžiausią piliečių palaikymą užsitikrinęs kandidatas turi surinkti daugiau kaip 50 proc. balsų arba 40 proc., jeigu atotrūkis nuo jo artimiausio varžovo sudaro ne mažiau kaip 10 procentų. Jeigu nė vienas iš pretendentų į aukščiausią postą valstybėje nepasiekia tokio rezultato, turi būti rengiamas antrasis rinkimų ratas.
Bolivijoje praėjusių metų spalio 20 d. įvyko prezidento rinkimai. Aukščiausiasis rinkimų teismas paskelbė, kad juos laimėjo tuometis valstybės vadovas E. Moralesas. Jo pagrindinis varžovas – eksprezidentas C. Mesa – pareiškė nepripažįstąs oponento pergalės pirmajame rate. Bolivijoje prasidėjo protesto akcijos ir streikai.
Po tris savaites trukusių protestų E. Moralesas lapkričio 10 d. paskelbė apie savo atsistatydinimą ir pavadino susiklosčiusią situaciją valstybės perversmu.
Būgštaudamas dėl savo gyvybės, E. Moralesas lapkričio 12 d. atvyko į Meksiką, kurios valdžia jam suteikė politinį prieglobstį. Tą pačią dieną opozicijai atstovaujanti Bolivijos Senato pirmininko antroji pavaduotoja Jeanine Anez pasiskelbė laikinąja prezidente ir paskyrė ministrų kabinetą.
Gruodžio 12 d. E. Moralesas atvyko į Argentinos sostinę, kur jam jo paties prašymu buvo suteiktas pabėgėlio statusas, o ne politinis prieglobstis.
Aukščiausiasis rinkimų teismas anuliavo prezidento ir parlamento rinkimus ir paskyrė naujus, kurie turėjo įvykti šių metų gegužės 3 d., bet dėl pandemijos buvo nukelti į spalio 18 d.