Didžiausiuose pasaulyje atogrąžų miškuose siaučiantys gaisrai išprovokavo protestų įvairiose šalyse, įžiebė žodžių karą tarp J. Bolsonaro ir Prancūzijos lyderio Emmanuelio Macrono bei sukėlė pavojų vienam svarbiam prekybos susitarimui su Europos Sąjunga.
Remiantis naujausiais oficialiais duomenimis, šiemet Brazilijoje užfiksuota 76 720 miškų gaisrų – tai yra didžiausias jų skaičius nuo 2013 metų. Daugiau nei pusė šių gaisrų užregistruota Amazonėje.
„Polinkis yra būtent toks“, – Brazilijos mieste žurnalistams pareiškė J. Bolsonaro, paklaustas, ar jis svarsto galimybę pasitelkti kariuomenę kovojant su miškų gaisrais.
Sprendimas bus priimtas pirmadienį paryčiais, pridūrė jis.
Tokius komentarus valstybės vadovas išsakė visame pasaulyje įsiplieskus demonstracijoms dėl gaisrų Amazonėje – neretai „planetos plaučiais“ vadinamame regione, kaip manoma, atlieka itin svarbų vaidmenį formuojantis pasaulio klimatui.
Vėliau penktadienį planuojama rengti protestus Brazilijos didmiesčiuose.
Aštrėjant tarptautiniam ginčui dėl padėties Amazonėje, E. Macronas penktadienį apkaltino J. Bolsonaro melavus jam apie Brazilijos poziciją dėl klimato kaitos.
Prancūzija dabar ruošiasi užblokuoti ES ir Pietų Amerikos šalių bloko „Mercosur“, į kurį įstojusi ir Braziliją, prekybos sutarties ratifikavimą, informavo prancūzų prokuratūra.
E. Macronas ketvirtadienį parašė tviteryje, kad Amazonėje siautėjanti ugnies stichija prilygsta tarptautinei krizei. Jis paragino skirti šiam klausimui kone pagrindinį dėmesį per Didžiojo septyneto (G-7) viršūnių susitikimą, savaitgalį prasidėsiantį Prancūzijoje.
J. Bolsonaro savo ruožtu apkaltino E. Macroną pasižymint „kolonijiniu mentalitetu“.
Airija taip pat galėtų užblokuoti prekybos sutarties pasirašymą, jei brazilų valdžiai nepavyks suvaldyti gaisrų, penktadienį perspėjo ministras pirmininkas Leo Varadkaras.
„Gaisrų Amazonės regione mastas yra pribloškiantis: jie kelia grėsmę ne tik Brazilijai ir kitoms paveiktoms šalims, bet ir visam pasauliui“, – penktadienį pabrėžė vienas Vokietijos kanclerės Angelos Merkel atstovas.
„Gaisrai, niokojantys Amazonės drėgnuosius atogrąžų miškus, yra ne vien drasko širdį, bet ir yra tarptautinė krizė. Esame pasiruošę suteikti visą įmanomą pagalbą, kad jie būtų suvaldyti, ir padėti apsaugoti vieną didžiausių pasaulio stebuklų“, – per „Twitter“ penktadienį parašė Jungtinės Karalystės premjeras Borisas Johnsonas.
Anot aplinkosaugininkų, gaisrai siautėja Amazonėje sparčiai naikinant miškus: liepą medžių kirtimas toje Pietų Amerikos dalyje suintensyvėjo keturgubai, palyginus su tuo pačiu mėnesiu 2018 metais, rodo brazilų Nacionalinio kosmoso tyrimų instituto duomenys.
J. Bolsonaro gaisrus aiškino padidėjusia sausra ir apkaltino aplinkosaugos grupes bei nevyriausybines organizacijas kurstant „aplinkosaugos psichozę“, esą stabdančią Brazilijos ekonomikos vystymąsi.
Kaimyninė Peru, į kurios teritoriją patenka nemaža dalis Amazonės baseino, paskelbė stebinti, kad miškų gaisrai nepaplistų iš kaimyninės Brazilijos ir Bolivijos.
Paragvajus ir Bolivija irgi kovoja su gaisrais, jau suniokojusiais didelius plotus šioms šalims priklausančių atogrąžų miškų.