„Šį rytą buvo pasikėsinta į Rusų namų generalinio direktoriaus Dmitrijaus Sergejevičiaus Sytyjaus gyvybę, jis guli ligoninėje“, – Rusijos ambasados atstovą citavo valstybinė naujienų agentūra TASS.
Rusijos privačios karinės samdinių bendrovės „Vagner“ vadovas Jevgenijus Prigožinas dėl šios „atakos prieš rusus“ apkaltino Prancūziją.
Penktadienį J. Prigožinas paragino Maskvą paskelbti Prancūziją „terorizmo rėmėja“. „Jau paprašiau Rusijos užsienio reikalų ministerijos pradėti procedūrą, kad Prancūzija būtų paskelbta terorizmą remiančia valstybe“, – cituojamas J. Prigožinas jo bendrovės „Concord“ išplatintame pranešime.
Rusijos prezidento Vladimiro Putino sąjungininkas sakė, kad turėtų būti atliktas „nuodugnus tyrimas“ dėl „Prancūzijos ir jos Vakarų sąjungininkių – JAV ir kitų – teroristinių metodų“.
Jis pridūrė, kad neaišku, ar D. Sytyjus išgyvens. „Rusų gydytojai Bangio ligoninėje daro viską, kad jį išgelbėtų“, – sakė J. Prigožinas. Jis tvirtino, kad prieš netekdamas sąmonės D. Sytyjus matė raštelį, kuriame neva buvo parašyta: „Tai tau nuo visų prancūzų, rusai išeis iš Afrikos.“
J. Prigožinas sakė, kad pirmą kartą D. Sytyjus gavo siuntą iš Togo lapkričio 11 dieną. Joje buvo Prancūzijoje gyvenančio jo sūnaus nuotrauka ir raštelis, kad „kitą kartą jis gaus sūnaus galvą“, jei rusai nepasitrauks iš Afrikos. J. Prigožino teigimu, D. Sytyjus penktadienį atidarė naują paketą, nes manė, kad jame bus jo sūnaus galva. „Jei D. Sytyjus liks gyvas, jis tęs kovą ir savo akimis pamatys, kaip tie, kurie pasikėsino į jo gyvybę, degs istorijos liepsnose“, – pridūrė J. Prigožinas.
Per pastaruosius kelerius metus Rusijai didinant karinį kontingentą CAR padidėjo trintis tarp šios Afrikos valstybės ir Prancūzijos. 2018 m. Maskva pasiuntė į šalį karinius instruktorius, o 2020 m. - šimtus sukarintos grupuotės samdinių, kad padėtų prezidentui Faustinui Archange'ui Touaderai nugalėti į sostinę besiveržiančius sukilėlius. Prancūzija, Jungtinės Tautos ir kitos šalys teigia, kad jie yra Kremliaus remiamos „Vagner“ grupuotės samdiniai, siejami su žiaurumais ir išteklių grobstymu.
Paskutiniai prancūzų kariai, dislokuoti Centrinės Afrikos Respublikoje, išvyko iš šalies gruodį.
J. Prigožinas, kuriam Vašingtonas ir Briuselis taiko sankcijas, tapo vienu ištikimiausių V. Putino leitenantų Maskvai vasario 24 d.pasiuntus kariuomenę į Ukrainą. Lapkritį Europos Parlamentas pripažino Rusiją „terorizmo rėmėja“, invazijoje dalyvaujančios jos pajėgos kaltinamos vykdančios žiaurumus Ukrainoje.