74 metų Didžiosios Britanijos valstybės vadovas per tris dienas trukusį diplomatijos laikotarpį siekė glaudesnių po „Brexito“ ryšių tarp abipus Lamanšo sąsiaurio esančių šalių, o taip pat glaudesnio bendradarbiavimo aplinkosaugos klausimais, jam rūpėjusiais visą gyvenimą, o dabar tapusiais itin svarbiais pasaulio politinėje darbotvarkėje.
Kelionė, perkelta iš kovo mėnesio dėl tuo metu Prancūziją apėmusių neramumų prieštaraujant pensijų reformai, iš esmės vertinama palankiai. Minios susirinko prie Bordo miesto rotušės pasitikti Karolio ir karalienės, kai jie atvyko iš miesto oro uosto.
Bordo gerai iliustruoja Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos bendrą asmenybių, politikos ir kultūros istoriją. Miestas tapo Didžiosios Britanijos nuosavybe 1152 m., kai būsimasis Anglijos karalius Henrikas II vedė Akvitanijos Eleonorą ir prasidėjo tris dešimtmečius, iki Šimtamečio karo pabaigos 1453 m., trukęs Anglijos dominavimas regione.
Didžiosios Britanijos įtaka išliko iki šių dienų, Bordo gyvena maždaug 39 tūkst. britų išeivių, didžiausias skaičius Prancūzijoje.
Vėliau penktadienį Karolis pabrėžė dviejų NATO sąjungininkių gynybinius ryšius britų fregatoje HMS „Iron Duke“. Ironiška, kad laivas pavadintas britų vado Velingtono hercogo, 1815 m. nugalėjusio Napoleoną Vaterlo mūšyje, vardu.
Vėliau Karolis lankėsi tyrimų centre, nagrinėjančiame, kaip miškai prisitaiko prie klimato kaitos. Didžiuliai sausros ir aukštos temperatūros pakurstyti gaisrai pernai nusiaubė pietvakarinį Žirondos regioną.
Paskutinė Karolio stotelė prieš išvykstant namo – apsilankymas vynuogyne „Chateau Smith Haut Lafitte“, pavyzdingame tvarios praktikos požiūriu. Vynuogynas, įkurtas XIV amžiuje ir pavadintas buvusio škoto savininko George'o Smitho vardu, naudoja organinį kompostą ir anglies dioksido perdirbimo technologiją, vengia pesticidų ir herbicidų.
Ketvirtadienį Karolis paragino užmegzti naują Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos partnerystę aplinkos apsaugos srityje – tvarumo aljansą, tai dalis platesnių pastangų pataisyti dėl „Brexito“ nutrūkusius politinius ryšius. Paryžiuje kalbėdamas parlamento aukštųjų rūmų įstatymų leidėjams Karolis pavadino klimato kaitą „didžiausiu egzistenciniu iššūkiu“.