„Padėtis Bosnijoje kelia kaip niekad daug nerimo, ji niekada nebuvo lengva, tačiau dabartinės išcentrinės tendencijos tikrai kelia didelį nerimą“, – sakė jis Miuncheno saugumo konferencijoje.
Pagal Deitono susitarimą, užbaigusį apie 100 tūkst. aukų pareikalavusį 1992-1995 metų karą, šalis buvo padalyta pagal etninį pasiskirstymą, siekiant užkirsti kelią ateityje kilti smurtui tarp bendruomenių.
Pusė šalies atiteko Bosnijos serbams, o kita – musulmonų ir kroatų federacijai.
Šiuos darinius jungia federalinės institucijos, kurios kadaise buvo silpnos, bet per daugelį metų JT vyriausiojo įgaliotinio pastangomis buvo palaipsniui stiprinamos.
Tačiau įtampa išaugo, kai Bosnijos serbų lyderis Miloradas Dodikas – buvęs Vakarų protežė, tapęs nacionalistu – ėmė stipriau grasinti atsiskyrimu.
J. Borrellis apeliavo į „Bosnijos politinių lyderių atsakomybę už tai, kad šalis nesubyrėtų“, ir paragino juos vykdyti būtinas konstitucines ir rinkimų reformas.
„Mes nesutiksime su Bosnijos skilimu ir dezintegracija“, – sakė jis ir pridūrė, kad šį klausimą pirmadienį aptars ES užsienio reikalų ministrai.