ES pernai pripažino Sakartvelo „europinę perspektyvą“, bet atidėjo šalies paraišką narystei, kandidatės statusas buvo suteiktas Ukrainai ir Moldovai, o Tbilisiui patarta pirmiausia imtis pokyčių.
Per vizitą Sakartvele J. Borrellis sakė, kad „be jokios abejonės, Sakartvelas priklauso Europos šeimai“. Tačiau jis pabrėžė, kad kol kas Tbilisis įvykdė tik tris iš 12 reikalavimų, kuriuos ES iškėlė kaip išankstinę sąlygą, kad šaliai būtų suteiktas oficialus kandidatės statusas.
„Rusija bus labai laiminga, jei mums nepavyks“ integruoti Sakartvelo į ES, per bendrą su Sakartvelo ministru pirmininku Irakliu Garibašviliu spaudos konferenciją sakė J. Borrellis ir pridūrė, kad „Europos Sąjunga neapleis Sakartvelo“.
Jis taip pat kritikavo neseną Sakartvelo sprendimą atnaujinti tiesioginius skrydžius į Rusiją ir ragino Tbilisį laikytis vieningos su ES politikos Rusijos atžvilgiu.
I. Garibašvilis tikino, kad jo vyriausybė „visiškai sutaria su ES dėl Rusijos invazijos į Ukrainą, demokratijos ir žmogaus teisių“. Jis sakė, kad „vienintelis teisingas politinis sprendimas būtų iki metų pabaigos suteikti Sakartvelui kandidatės į ES statusą“. Jei ES nesugebės priimti Sakartvelo, Rusijai bus pasiųsta „neteisinga žinia“, sakė jis.
Sakartvelo valdžia susilaukia vis stiprėjančios tarptautinės kritikos dėl numanomo demokratijos smukimo ir santykių su Kremliumi, rimtai pažeidusių Tbilisio ryšius su Briuseliu.
Kovo mėnesį Sakartvelą sukrėtė protestai, kai vyriausybė pagal Rusijos pavyzdį priėmė įstatymą dėl „užsienio agentų“, o gegužę vyriausybė atnaujino tiesioginius skrydžius su Rusija ir sulaukė ES pasmerkimo.
Spalio mėnesį Europos Vadovų Taryba turi įvertinti Sakartvelo pažangą vykdant reformų programą ir svarstyti tolesnius šalies narystės proceso žingsnius. ES iškeltose sąlygose reikalaujama nutraukti politinę poliarizaciją, pagerinti spaudos ir teismų laisvę, įgyvendinti rinkimų reformas ir „deoligarchizaciją“.
Sakartvelo siekis tapti ES nare įtvirtintas Konstitucijoje, apklausos rodo, kad už narystę pasisako 80 proc. gyventojų.