Prieš daugiau nei dvi savaites prestižinio Bostono maratono metu prie finišo linijos nugriaudėjo du vienas po kito sekę sprogimai, nusinešę trijų žmonių gyvybes ir sužeidę daugiau nei 200 žiūrovų. JAV saugumo tarnyboms netrukus pavyko identifikuoti įtariamuosius – čečėnų kilmės JAV gyventojus brolius Tamerlaną ir Džocharą Carnajevus.
Balandžio 19 d. policijai bandant įtariamuosius suimti, įvyko susišaudymas, kurio metu T.Carnajevas buvo nušautas, o jo jaunesnysis brolis Dž.Carnajevas – sužeistas. Pastarasis šiuo metu yra gydomas ligoninėje, jam pareikšti kaltinimai masinio naikinimo ginklo panaudojimu. Jam gresia mirties bausmė.
„Vienišų vilkų“ grėsmė
Sprogimai prestižinio Bostono maratono metu sukėlė daug panikos tiek pačiose JAV, tiek ir visame pasaulyje. Tai – didžiausias teroro išpuolis JAV po kruvinų 2001 m. Rugsėjo 11-osios įvykių. Tuomet, prieš beveik 12 metų, teroristų pilotuojami lėktuvai rėžėsi į Pasaulio prekybos centro pastatus, o tarptautinė bendruomenė akis į akį susidūrė su terorizmo grėsme. Po šio išpuolio JAV ėmėsi aktyvios kovos su terorizmu, be visa ko sukėlusios ir nemažai politinių debatų.
Nors 2001 m. rugsėjo 11 d. ir 2013 m. balandžio 15 d. tapo „atskaitos“ datomis kovos su terorizmu istorijoje, reikia pastebėti, kad šie du kraupūs teroro aktai turi keletą esminių skirtumų.
Pirma, sprogimai Bostono maratono metu – ne tarptautinių teroristų tinklų, o atskirų asmenų, dar vadinamų „vienišais vilkais“, veiksmų rezultatas. Iki šiol nė viena teroristinė grupuotė neprisiėmė atsakomybės už šį išpuolį.
Antra, šis išpuolis neturėjo aiškios politinės „žinutės“. Rugsėjo 11-osios išpuoliu „Al Qaeda“ bandė išreikšti savo nepasitenkinimą JAV globalia lyderyste, išpuolis buvo nukreiptas prieš pačias JAV – valdžią, politiką, visuomenės santvarką. Bostono sprogimų atveju nieko panašaus nebuvo – nors ligoninėje parodymus davęs Dž. Carnajevas tvirtino esą jo ir brolio išpuolis paskatintas nepasitenkinimu JAV veiksmais Irake ir Afganistane, toks paaiškinimas atrodo miglotas, o tikrieji išpuolio motyvai iki šiol yra mįslė.
Šiandien daugiau nei dešimtmetį trukusios JAV pastangos atremti teroro grėsmę kelia dvejopų minčių. Viena vertus, Bostono išpuolis – akivaizdus įrodymas, kad terorizmas yra reali grėsmė valstybės ir visuomenės saugumui, o ne skambi politinė retorika bei tuščias resursų švaistymas. Kita vertus, kruvinas išpuolis parodė ir silpnąsias JAV kovos su terorizmu vietas, sutrukdžiusias užkirsti kelią kruvinam išpuoliui.
Radikalų šešėlis
Ekspertai linkę manyti, kad brolių Carnajevų įvykdytas kruvinas teroro išpuolis susijęs su radikaliuoju islamu. Nors su jokiomis organizuotomis radikaliojo islamo grupuotėmis broliai Carnajevai tiesiogiai susiję nebuvo, vyresnysis T.Carnajevas, kaip ir jo motina Zubeidat Carnajeva, pastaruosius kelerius metus buvo labai susidomėjęs „grynuoju“ islamu ir nemažai laiko praleisdavo radikaliojo islamo išpažinėjų tinklapiuose.
Internetinio ekstremizmo ir radikalizmo ekspertas Neilas Doyle‘is tvirtina, kad labai panašu, jog sprogmenys, susprogdinti Bostono maratono metu, buvo pagaminti pagal radikalaus islamo internetinėse svetainėse pateikiamas instrukcijas. Ekspertui įtarimų kelia ir tai, kad T. Carnajevas pastaruosius metus niekur nedirbo ir nesimokė – per tuos metus internetu plintanti radikaliojo islamo propaganda jaunuolį galėjusi rimtai paveikti ir privesti iki teroro išpuolio. Be to, pernai Dž. Carnajevas šešis mėnesius praleido Šiaurės Kaukaze – Čečėnijoje ir Dagestane, kur, kaip manoma, turėjo tiesioginių kontaktų su islamistais. Kaip tvirtina JAV privačios geopolitinių tyrimų bendrovės „Stratfor“ analitikas Scottas Stewartas, broliai Carnajevai greičiausiai buvo vadinamojo teroristų „pagrindo“ atstovai – asmenys, galimai dalyvavę teroristiniuose apmokymuose, bet organizuotos teroristų grupuotės nariais ar profesionaliais kovotojais netapę.
Pagrindiniai tokių „laisvųjų“ islamistų veikimo bruožai – veikimas „savo nuožiūra“, o ne vykdant hierarchinės organizacijos pavedimus, ir gana nesudėtingų, „namų sąlygomis“ pasigaminamų kovos priemonių naudojimas.
Be to, prasta socioekonominė situacija ir psichologinė įtampa taip pat galėjo tapti motyvu surengti kruviną išpuolį. Juolab, kad yra žinoma, jog T.Carnajevas niekur nedirbo, jo šeimą išlaikė slauge dirbanti žmona, o jo tėvas turėjo rimtų sveikatos problemų, dėl kurių grįžo atgal į Rusiją. Nepasiteisinę emigracijos lūkesčiai galėjo pastūmėti T.Carnajevą gyvenimo prasmės ieškoti radikaliajame islame bei surengti išpuolį prieš visuomenę, kurioje nepavyko įsitvirtinti.
FTB neturi priešnuodžių?
Galiausiai, kaltinimų dėl kruvinų Bostono maratono įvykių šešėlis krinta ant JAV Federalinės tyrimų tarnybos. JAV Centrinė žvalgybos valdyba tvirtina elektroniniu paštu išsiuntusi perspėjimą dėl įtarimų sukėlusios T. Carnajevo kelionės į Šiaurės Kaukazą, tačiau į minėtą elektroninį laišką nebuvo atitinkamai sureaguota, esą „tokio pobūdžio perspėjimų Federalinė tyrimų tarnyba kasdien gauna šimtus“.
Nors T. Carnajevas taip pat buvo įtrauktas ir į Federalinės tyrimų tarnybos potencialių teroristų sąrašus, efektyviam bendradarbiavimui tarp dviejų agentūrų koją pakišo... skirtingas įtariamojo teroristo pavardės rašymas, todėl nebuvo identifikuota, kad kalbama apie tą patį asmenį. Įdomu ir tai, kad T.Carnajevas buvo įtrauktas į įtariamųjų terorizmu sąrašą ne tik JAV, bet ir Rusijoje, tačiau informacijos mainai tarp Vašingtono ir Maskvos taip pat neįvyko. Dar daugiau, įtakingas Rusijos dienraštis „Izvestija“ nepraleido progos brolių Carnajevų kruviną išpuolį susieti su... Tbilisiu, esą T.Carnajevas pernai vasarą dalyvavo Tbilisyje įsikūrusios nevyriausybinės organizacijos „Kaukazo fondas“, kartu su Vašingtone įsikūrusiu „smegenų centru“ „Jameson Foundation“ surengtame seminarų cikle, skirtame tarpetninėms problemoms Šiaurės Kaukaze spręsti ir bendradarbiavimui tarp skirtingų etninių grupių skatinti. Anot dienraščio, šių seminarų tikslas iš tiesų neva buvo nestabilumo Šiaurės Kaukaze didinimas. Beje, Kremliaus kaltinimai Tbilisiui čečėnų kovotojų „globa“ – jau daugiau nei dešimtmetį trunkantis reiškinys.
Tarptautinę bendruomenę sukrėtęs brolių Carnajevų išpuolis kelia daugiau klausimų nei pateikia atsakymų. Nerimą kelia ir tai, kad terorizmas dar kartą priminė apie savo simetriškumą, o naujajai jo atmainai – „vienišų vilkų“ išpuoliams – priešnuodžių kol kas neturima.