Kaip teigia R. Cornwellis, nerimą sėja ir grandiozinės JAV prezidento D. Trumpo užmačios bei nusiteikimas milžiniškiems perversmams.
Tai įrodo, pavyzdžiui, George‘o Orwello romano „1984-ieji“ patekimas į portalo „Amazon“ populiariausių knygų sąrašų viršūnes, taip pat išaugusi tokių distopinių romanų kaip Aldouso Huxley „Puikus naujas pasaulis“ arba Ray Bradbury „451 Farenheito“ paklausa.
Negandos nuojautą stiprina ir JAV žurnalo „Bulletin of the Atomic Scientists“ (atomo sandarą tiriančių mokslininkų biuletenis) leidėjų sukamas vadinamasis pasaulio pabaigos laikrodis, rodantis, kiek liko iki apokalipsės.
Įtaisą valdantys mokslininkai jau pasuko rodyklę dar 30 sekundžių į priekį ir dabar laikrodis rodo vos pustrečios minutės iki vidurnakčio – mažiau nei kada nors nuo pat 1953-ųjų, kai tarp JAV ir Sovietų Sąjungos įsibėgėjo tikros termobranduolinio ginklavimosi varžybos.
Jei kyla klausimas, kur slėptis, kad pavyktų išlikti konfliktui tarp branduolines galias kontroliuojančių supervalsybių pasiekus apogėjų, žinokite, kad turėtumėte vengti prieigą prie branduolinio ginklo turinčių arba susitarimuose dėl branduolinių programų dalyvaujančių šalių, rašo indy100.com.
Kaip matyti iš statistikos portale „Statista“ pateikto žemėlapio, branduolinės tragedijos atveju saugiausi būtų Pietų pusrutulio regionai.
Kaip skelbia JAV mokslininkų konfederacija, Rusijai ir JAV priklauso daugiau nei 90 proc. visų pasaulyje esančių branduolinių kovinių galvučių.
Skelbiami duomenys paremti prielaida, kad įvykus konfliktui branduolinių raketų taikiniais taptų su branduoliniu ginklavimusi vienaip ar kitaip susijusios šalys.
Įvykus tragedijai tektų atsižvelgti ir į begalę kitų svarbių veiksnių, pavyzdžiui, pora laipsniu nukritusią planetos temperatūrą, taip pat ozono sluoksnio plonėjimą net dešimt metų po įvykdytų sprogimų.
Negalima pamiršti ir gerokai sumažėsiančių pasėlių plotų bei vis dažnesnių sausrų. Dėl suplonėjusio ozono sluoksnio padidėtų odos vėžio ir nudegimų rizika.
Taigi, idealia priebėga nuo branduolinės žiemos veikiausiai pavyktų rasti mažiau saulės kaitinamuose Afrikos ar Pietų Amerikos regionuose, kuriuose nestigtų maisto išteklių.