Trečiadienį mirusio architekto palaikai buvo pašarvoti jo paties suprojektuotoje prezidentūroje sostinėje Brazilijoje, o vėliau išskraidinti į Rio de Žaneirą. Vyrai ir moterys ėjo pro medinį karstą, uždengtą Brazilijos vėliava, ant kurios padėtos trys raudonos rožės, per atsisveikinimo ceremoniją Miesto rūmuose.
Vėliau Šv.Jono Krikštytojo kapinėse per laidotuvių ceremoniją, kuri turėjo būti uždara, šimtai gedinčių žmonių lengvai prasiveržė paskui laidotuvių procesiją per priekinius vartus ir apsupo kapo duobę į labirintą panašioje teritorijoje, pilnoje mauzoliejų ir statulų.
Kai kurie meldėsi ir giedojo religines giesmes, kiti mojavo Brazilijos komunistų partijos vėliava, simbolizuojančia O.Niemeyerio politinius įsitikinimus. Taip pat buvo surengtas tradicinis sambos grupės "Banda de Ipanema" pasirodymas, nes architektas buvo šios karnavalo trupės globėjas.
O.Niemeyeris mirė nuo kvėpavimo takų uždegimo trečiadienį, likus dešimčiai dienų iki jo 105 gimtadienio.
Dauguma susirinkusių jo pagerbti buvo dėkingi už kūrėjo indėlį: O.Niemeyerio suprojektuoti statiniai tapo Brazilijos simboliais ir sulaukė tarptautinio pripažinimo.
"Jo palikimas didingas, - 67 metų Julia Fernandes Souza sakė per atsisveikinimo ceremoniją Rio de Žaneiro rotušėje. - Jis liks su mumis amžinai. Atvykau čia jam padėkoti."
Išskirtinė O.Niemeyerio vizija yra įamžinta sostinėje Brazilijoje, įkūnijančioje unikalią brazilišką estetiką. Architektas gelžbetonį naudojo kaip lanksčią medžiagą, kurdamas didingas bangas arba į vandens srautus panašias detalias, suteikdamas statiškoms struktūroms judesio pojūtį. Jis taip pat yra suprojektavęs didžiąją dalį Jungtinių Tautų (JT) būstinės komplekso Niujorke ir parengęs projektų keliose kitose šalyse.
Nacionalinio ir tarptautinio pripažinimo mastą rodė atsisveikinti atėjusių žmonių kalbos ir daugybė gėlių bei vainikų aplink karstą. Vainikus atsiuntė ir buvęs Kubos lyderis Fidelis Castro ir jo brolis Raulis, dabartinis tos šalies vadovas. Užrašas ant F.Castro vainiko priminė apie kovingas O.Niemeyerio komunistines pažiūras: "Besąlygiškam Kubos draugui Oscarui Niemeyeriui."
Raulis Castro taip pat nurodė skiriantis vainiką "mielam draugui Niemeyeriui". Trečią vainiką atsiuntė Kubos ambasadorius Brazilijoje.
O.Niemeyeris neigė, kad jo architektūrą įkūnija pokyčių nuotaikas: "Architektūra nieko nekeičia. Ji visada yra turtingųjų pusėje. Svarbu tikėti, kad gyvenimas gali būti geresnis."
O.Niemeyerio politinės pažiūros ir aiškios simpatijos neturtingiesiems jaudino 70-metę Neuzą Saraiva, kartu su daugeliu kitų žmonių laukusią eilėje, kad galėtų išreikšti savo paskutinę pagarbą.
"Jis buvo didis menininkas, nepaprastas žmogus ir tikras komunistas, - sakė N.Saraiva, kuri sakė esanti tokių pačių politinių pažiūrų. - Jo darbe įžvelgiu įkūnytus jo idealus. Komunizme svarbiausi žmonės, o jis viską darė žmonėms."
Tačiau unikalus šio architekto stilius patinka ne visiems - meno kritikas Robertas Hughesas yra pavadinęs Brazilijos sostinės architektūrą "utopiniu košmaru". O.Niemeyerio politinės pažiūros taip pat buvo griežtai kritikuojamos - netgi jo mirties dieną. Vienas konservatyvios pakraipos savaitraščio "Veja" apžvalgininkas išprovokavo šurmulį, pareiškęs, kad O.Niemeyeris buvo "pusiau genijus, pusiau idiotas", taip pat teigė, kad architektas galvojo ir rašė "šlykščius dalykus" bei gynė "žmogžudiškus režimus".
Tačiau atrodė, kad dauguma brazilų linkę užmiršti nesutarimus ir pagerbti atminimą žmogaus, kuris yra pasakęs: "Myliu gyvenimą, o gyvenimas myli mane. Mes nepakenčiama pora."