Prokurorai įtaria, kad ministras galėjo gauti iki 13,8 mln. dolerių (12,1 mln. eurų) mainais už JBS interesų gynimą, kai dirbo San Paulo meru ir Kongrese.
Paprašius generalinei prokurorei Raquel Dodge, Brazilijos Aukščiausiasis Teismas davė leidimą šiai operacijai, kuri apėmė iš viso šešis kratos orderius San Paulo ir Šiaurės Rio Grandės valstijose.
Generalinė prokuratūra nurodė, jog krata G. Kassabo rezidencijoje San Paule buvo atlikta JBS savininkui Wesley Batistai ir vadovui Ricardo Saudui paliudijus, kad jie yra atsakingi už minėtų kyšių davimą. Su W. Batista ir R. Saudu elgiamasi švelniau mainais į liudijimą virtinėje korupcijos bylų.
Pareiškime Brazilijos laikraščiui G1 G. Kassabas teisinosi ir sakė: „Per visus savo valstybinės tarnybos metus niekada nesusikompromitavau. Atsiduodu į teismų rankas.“
Pasak Generalinės prokuratūros, G. Kassabas 2010–2016 metais kas mėnesį iš JBS gaudavo pinigų, kad gintų įmonės interesus. Kad užmaskuotų išmokas, JBS pasirašė fiktyvų kontraktą dėl paslaugų su transporto kompanija, turėjusia ryšių su JBS holdingo bendrove „J&F“.
Prokuratūra taip pat sakė, kad JBS 2014 metais paaukojo pinigų Socialdemokratų partijai, kuriai tuo metu pirmininkavo G. Kassabas ir kuri priklausė koalicijai, rėmusiai Darbininkų partijos kandidatę į prezidentus Dilmą Rousseff.
Lapkričio 9 dieną federalinė policija areštavo buvusį JBS – vienos didžiausių maisto kompanijų pasaulyje – direktorių Joesley Batistą. Tai buvo padaryta vykdant tyrimą dėl korupcijos ir pažeidimų, 2014–2015 metais padarytų Žemės ūkio ministerijoje.
Tačiau vos po trijų dienų Aukščiausiasis Teismas nurodė jį paleisti, nusprendęs, kad areštas buvo nepateisinamas dėl J. Batistos noro bendradarbiauti ir kaltinimų senumo.
JBS vadovai pareigūnams sakė, kad kompanija pastaraisiais metais sistemingai duodavo kyšius mainais į politines malones ir kad tarp papirkinėtų pareigūnų buvo dabartinis prezidentas Michelis Temeras. Pats prezidentas neigia padaręs ką nors neteisėta.
J. Batistos liudijimas buvo itin svarbus nuteisiant už korupciją buvusį Brazilijos prezidentą Luizą Inacio Lulą da Silvą.