Anot kraštutinių dešiniųjų pažiūrų prezidento, Vokietijai ir Norvegijai derėtų sutelkti dėmesį į savo aplinkosaugos problemas.
„Ar ne Norvegija žudo banginius Šiaurės ašigalyje? Ar ne ji ten užsiima naftos žvalgymu? – ironiškai klausė J. Bolsonaro ketvirtadienį.
„Pasiimkite tuos pinigus ir eikite padėti (Vokietijos kanclerei) Angelai Merkel iš naujo apželdinti miškais Vokietiją“, – sakė jis.
Prezidentas tai pareiškė Vokietijai ir Norvegijai paskelbus, kad jos stabdo aplinkosaugai numatytų lėšų skyrimą Brazilijos miškų tvarumo projektams, argumentuodamos, kad šalies ultradešiniųjų administracija nenusiteikusi kovoti su miškų naikinimu
Norvegijos aplinkos ministerija ketvirtadienį patvirtino, kad šalis sustabdė lėšų skyrimą Amazonijos fondui. Šis fondas buvo įkurtas 2008-aisiais rinkti lėšas projektams Amazonijoje. Norvegija buvo didžiausia šio fondo finansuotoja, jam skyrusi jau 1,08 mlrd. eurų. Antroje vietoje pagal įnašus yra Vokietija (beveik 61 mln eurų), trečioje – Brazilijos valstybinė naftos įmonė „Petrobras“ (6,9 mln. eurų).
Fondo tinklalapyje skelbiama, kad maždaug 100 projektų jau paskirstyti beveik 421,5 mln. eurų. Skirtų lėšų atsiimti jau negalima. Norvegija nurodė, kad stabdo numatytą tolesnį finansavimą – tai reiškia, kad fondo nepasieks maždaug 300 mln. kronų (beveik 30 mln. eurų).
Vokietija nesitraukia iš Amazonijos fondo, tačiau šalies Aplinkos ministerija sekmadienį paskelbė, kad neskirs 35 mln. eurų kitiems miškų projektams Brazilijoje.
„Brangioji Angela Merkel turėtų pasiimti šiuos pinigus ir apželdinti miškais Vokietiją“, – sakė J. Bolsonaro trečiadienį vakare ir pridūrė, kad Vokietijai šių lėšų reikia labiau nei Brazilijai.
Japonijoje birželį vykusio Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikimo metu A. Merkel griežtai kritikavo J. Bolsonaro aplinkos politiką ir sakė, kad padėtis yra „dramatiška“.
A. Merkel ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas taip pat tikisi pasinaudoti Europos Sąjungos ir Pietų Amerikos šalių bloko „Mercosur“ prekybos sutarties ratifikavimu kaip priemone paspausti Braziliją vykdyti savo įsipareigojimus aplinkosaugos srityje.
Naujausi Brazilijos nacionalinio kosminių tyrimų instituto (INPE) paskelbti duomenys rodo, kad miškų naikinimas per pastaruosius dvylika mėnesių išaugo 40 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus.
Klimato kaitos skeptikas J. Bolsonaro kaltina INPE skelbiant klaidinančius duomenis ir darant žalą šaliai. Po prezidento išsakytos kritikos buvo atleistas šio instituto direktorius.