Aštuonios Pietų Amerikos šalys, kurioms priklauso Amazonės baseinas, ir Karibų jūros regiono, Afrikos ir Azijos valstybės, pažadėjusios veikti kaip blokas būsimose derybose dėl klimato kaitos, paragino pramoninį pasaulį labiau stengtis apsaugoti nykstančius atogrąžų miškus, kurie yra gyvybiškai svarbūs stabdant visuotinį atšilimą.
„Ne Brazilijai reikia pinigų. Ne Kolumbijai ar Venesuelai reikia pinigų. Motinai gamtai reikia pinigų, jai reikia finansavimo, nes pramoninė plėtra per pastaruosius 200 metų ją sunaikino“, – spaudos konferencijoje sakė Lula.
Tačiau jis ir kiti susitikime dalyvavę lyderiai patys sulaukė kritikos dėl to, kad nepriėmė įsipareigojimo iki 2030 metų sustabdyti neteisėtą miškų kirtimą Amazonijoje ir uždrausti naujų naftos telkinių žvalgybą, kaip ragino klimato kampanijų dalyviai ir čiabuvių organizacijos.
Pasaulio laukinės gamtos fondas (WWF) išreiškė „didelį susirūpinimą“ dėl to, kad atidžiai stebėtame aukščiausiojo lygio susitikime „nebuvo pasiektas bendras tikslas sustabdyti miškų naikinimą“.
Tuo tarpu pagrindinė Brazilijos čiabuvių organizacija priekaištavo vadovams, kad jie nesiima daugiau veiksmų, kad apsaugotų jų gimtąsias žemes, kurios, ekspertų teigimu, yra viena geriausių miškų apsaugos priemonių. „Tikimės, kad visos šios dialogo pastangos neliks vien tik tušti žodžiai“, – sakė Brazilijos čiabuvių asociacija (APIB).
Konkuruojančios nuomonės
Dvi dienas trukęs viršūnių susitikimas buvo svarbus išbandymas kairiųjų veteranui Lulai, kuris sausį grįžo į valdžią ir pažadėjo, kad „Brazilija grįžta“ į kovą su klimato kaita po ketverius metus trukusio Amazonės niokojimo, kurį vykdė buvęs kraštutinių dešiniųjų prezidentas Jairas Bolsonaro.
Susitikimas prasidėjo antradienį aštuonioms Amazonės bendradarbiavimo sutarties organizacijai (ACTO) priklausančioms šalims susitarus įkurti aljansą kovai su miškų kirtimu. Tačiau jos nepriėmė jokio veiksmų plano.
O Kolumbijos prezidentas Gustavo Petro veltui ragino regioną laikytis savo pažado uždrausti naujus naftos gręžinius. „Jei esame ant išnykimo ribos ir tai yra dešimtmetis, kai reikia priimti svarbius sprendimus... tai ką mes darome, išskyrus kalbas?“ – sakė jis.
Nepaisant Brazilijos pažadų parengti ambicingą Amazonės išsaugojimo planą, viršūnių susitikimas baigėsi dalyvių – ACTO narių Bolivijos, Brazilijos, Kolumbijos, Ekvadoro, Gajanos, Peru, Surinamo, Venesuelos ir pakviestųjų Kongo Demokratinės Respublikos, Kongo-Brazavilio, Indonezijos ir Sent Vinsento ir Grenadinų – priekaištais turtingosioms valstybėms.
„Reiškiame susirūpinimą dėl išsivysčiusių šalių įsipareigojimų nevykdymo“, įskaitant metinę pagalbą, siekiančią 0,7 proc. BVP, ir 100 mlrd. dolerių per metus besivystančioms šalims klimato kaitai finansuoti, pareiškė jos.
Šalys taip pat išreiškė nepasitenkinimą „protekcionistine prekybos politika, prisidengusia aplinkosauga“ – taip buvo įvardytas Europos Sąjungos naujasis įstatymas, draudžiantis miškų kirtimą skatinančių prekių importą.
Akys krypsta į JT derybas
Didžiulė Amazonija, kurioje gyvena 50 mln. žmonių, yra apie 10 proc. Žemės biologinės įvairovės ir šimtai milijardų medžių, labai svarbi kaip anglies dioksido absorbentas.
Tačiau mokslininkai įspėja, kad didžiausias pasaulyje atogrąžų miškas dėl naikinimo pavojingai artėja prie lūžio taško, kurį peržengus medžiai žus ir, užuot sugėrę anglies dioksidą, pradės jį išskirti, o tai turės katastrofiškų pasekmių klimatui.
Amazonės miškų naikinimą daugiausia skatina galvijų auginimas, tačiau prie to prisideda ir neskaidrus korupcijos, žemės užgrobimo ir organizuoto nusikalstamumo, įskaitant neteisėtą prekybą narkotikais, ginklais, auksu ir mediena, derinys.
Brazilijoje, kuri yra didžiausia pasaulyje jautienos ir sojos eksportuotoja ir kuriai priklauso 60 proc. Amazonijos, žmogaus pastangomis jau sunaikinta maždaug penktadalis atogrąžų miškų.
Brazilijos Belemo mieste prie Amazonės upės žiočių vykęs viršūnių susitikimas taip pat buvo tarsi generalinė repeticija prieš 2025 metų JT derybas dėl klimato kaitos, kurios vyks šiame mieste.
Jungtiniai Arabų Emyratai, kuriuose gruodžio mėnesį vyks kitos JT klimato derybos, atsiuntė savo specialųjį pasiuntinį klimato kaitos klausimais Sultaną Ahmedą al Jaberą.
Abu Dabio nacionalinės naftos kompanijos (ADNOC) vadovas S. A. al Jaberas pažadėjo „toliau daryti spaudimą šalims donorėms“, kad jos įvykdytų savo įsipareigojimus dėl klimato apsaugos, ir pirmą kartą padarė svarbų pareiškimą apie būtinybę saugoti gamtą ir investuoti į ją kaip į pagrindinį pažangos klimato srityje ramstį.