Formaliai iš persiskirstymo daugiausiai laimės Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen centro dešinės Europos liaudies partija (EPP), kuri ir dabar yra didžiausias blokas.
Tačiau, kad prastumtų savo ambicingą Europos žaliojo kurso programą nepakeistą ir kontroliuotų įstatymų leidybos procesą, šiai vokiečių konservatorei reikia kliautis plačia centristų koalicija.
Būtent čia viskas ir gali komplikuotis.
Po Jungtinės Karalystės išstojimo, Briuselyje ir Strasbūre posėdžiaujantis Europos Parlamentas neteks 73 narių britų, kurių vienas jau pasitraukė pernai, kad užimtų vietą nacionaliniame parlamente.
„Niekas nepasiilgs“
46 iš šių vietų bus paliktos būsimoms ES narėms, o 27 vietos bus iškart paskirstytos nepakankamai atstovaujamoms šalims. Papildomi jų kandidatai jau laukia, kol kolegos britai pasitrauks.
EPP nepraras jokių vietų, nes britų konservatorių europarlamentarai priklausė daug mažesniam euroskeptikų blokui, ir papildomai dar gaus penkias vietas su ateinančiais naujais europarlamentarais. Tokiu būdu EPP vietų skaičius padidės iki 187.
Bendrai EP dirbs 705 europarlamentarai, tad U. von der Leyen vis tiek daug trūktų iki 353 vietų daugumos, jei ji kliautųsi tik EPP.
Nigelo Farage'o „Brexit“ partija paliks 27 vietas. Bet jis po praėjusių EP rinkimų gegužės mėnesį neprisidėjo prie jokios parlamentinės grupės, todėl tai paprasčiausiai sumažina nepriklausomų europarlamentarų skaičių.
„Niekas jų nepasiilgs“, – sakė įtakingas liberalų europarlamentaras, buvęs Belgijos premjeras Guy Verhofstadtas, iš kurio centristų grupės „Atnaujinkime Europą“ pasitrauks 17 JK liberalų demokratų.
Žaliųjų praradimai
Liberalai išliks trečia pagal dydį jėga parlamente po Socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso, kuris praras 10 britų leiboristų, bet gaus keturis naujus žmones ir turės 148 vietas.
Kraštutinių dešiniųjų Identiteto ir demokratijos frakcija bus pastiprinta trimis naujais nariais, turės 76 vietas ir aplenks Žaliųjų frakciją, kuri su 67 europarlamentarais nukris į penktą vietą.
Euroskeptikų Europos konservatorių ir reformuotojų frakcija netekusi britų konservatorių turės 59 žmones ir bus šeštoje vietoje, aplenkusi 40 vietų turėsiančią radikalios kairės Europos vieningųjų kairiųjų jungtinę frakciją/Šiaurės šalių žaliuosius kairiuosius.
Tarp 27 naujų europarlamentarų bus po penkis žmones iš Prancūzijos ir Ispanijos, po tris - iš Italijos bei Nyderlandų ir du iš Airijos. Taip pat atvyks po vieną europarlamentarą iš Lenkijos, Rumunijos, Švedijos, Austrijos, Kroatijos, Danijos, Suomijos, Estijos ir Slovakijos.
Kol kas 15 naujokų dar nežino, kuriai frakcijai priklausys, ir žalieji tikisi savo nuostolius kompensuoti pasikviesdami kelis nepriklausomus europarlamentarus.
Galimybė Penkių žvaigždučių judėjimui?
Žalieji galvoja apie tris katalonų separatistus, nors Ispanija siekia, kad iš jų būtų atimta teisinė neliečiamybė, ir Madridas galėtų juos teisti dėl kurstymo maištauti.
Žalieji taip pat kreipiasi į Italijos populistus – prieš isteblišmentą nusistačiusį Penkių žvaigždučių judėjimą (M5S), kuris savo šalyje užleidžia pozicijas kraštutiniams dešiniesiems.
Tokiu atveju tai būtų labai plataus spektro grupė, ir frakcijos vienas pirmininkų Philippe'as Lambertsas naujienų agentūrai AFP pripažino, kad žalieji šiuo klausimu nesutaria.
„Kai kas nori dirbti su visais, ką tik galima rasti, kad atgautų ketvirtą vietą, o kiti nori palaukti. Frakcija dėl savo pozicijos nuspręs per artimiausias kelias savaites“, – sakė jis.
Penkių žvaigždučių judėjimu taip pat domisi liberalai.
Jei mažesniosios frakcijos nuspręs neskubėti, jos gali pamatyti dar vieną poslinkį jau po britų pasitraukimo.
EPP vasario 3 dieną spręs, ar oficialiai pašalinti Vengrijos premjero Viktoro Orbano partiją „Fidesz“ dėl jo veiksmų prieš Europos Sąjungos demokratines normas.
Tai EPP kainuotų 14 vietų, o V. Orbanas galėtų bandyti įkurti naują dešiniojo sparno populistų frakciją.
Vis dėlto EPP pareigūnai sako, kad jam nepavyks surasti 25 narių oficialiai frakcijai suformuoti.