Jis parodė, kad Th. May neketina nepaisyti referendumo rezultatų – jų nepaisymas būtų buvusi politinė savižudybė. Tačiau iš esmės ši frazė nieko konkretaus nereiškia. „Brexit“ gali reikšti daug ką, teigia britų žurnalo „The Spectator“ politikos redaktorius Jamesas Forsythas.
Ką ši frazė iš tikrųjų reiškia, britų politikai galbūt atsakys per ateinančius penkerius metus – geriausiu atveju. Pasak žurnalo redaktoriaus, nebus nieko keista, jei ir po dešimties metų vis dar nebus aišku, ką tai reiškia. Vienintelis aiškus dalykas, kad dėl „Brexit“ britai traukiasi iš Europos Sąjungos (ES). Tačiau daugiausia diskusijų bus dėl to, kaip Jungtinė Karalystė tai padarys, ir kokie bus tolesni jos santykiai su ES.
Kol kas neskubama priimti sprendimų
J. Forsythas nesistebi, kad Th. May kol kas jokių sprendimų nepriiminėja. Jos vadovaujama vyriausybė dar tiksliai nežino, kokio derybų dėl pasitraukimo rezultato jai reikėtų tikėtis. Pirmąkart kalbėdamas naujosios premjerės kabineto nariams, Britanijos valstybės sekretorius išstojimo iš ES reikalams Davidas Davisas pabrėžė du dalykus.
Pirma, kad „Brexit“ reikalai turi būti koordinuojami tuo pačiu metu, kai vyks derybos dėl prekybos santykių su kitomis šalimis. Antra, kad jis pageidautų, jog visi valstybės sekretoriai jam raštu išdėstytų, ko jų vadovaujami departamentai tikisi iš „Brexit“ ir dėl ko nerimauja. Vis dėlto, anot J. Forsytho, prieš nuspręsdamos, kokius prekybos ryšius toliau plėtoti su britais, daugelis šalių veikiausiai norės žinoti, kokie saitai ateityje sies Britaniją ir ES.
Th. May nuolatos mini ne laisvo judėjimo pabaigą, o kontrolės priemonių įvedimą. Tuo remdamiesi kai kurie mano, kad jos planuose – Britanija Europos ekonominėje erdvėje, kurioje laisvas judėjimas galimas darbo tikslais.
Sklinda kalbos, kad viena iš D. Daviso vizijų – tolesnis Jungtinės Karalystės dalyvavimas bendrojoje rinkoje, taikant tam tikras papildomas laisvo judėjimo kontrolės priemonės. Vienas asmenų, su Davidu Cameronu aptarinėjusių pakartotinių derybų klausimą, tvirtina, esą toks sandoris gal ir būtų naudingas likusiai ES, tačiau tik tuo atveju, jei JK indėlis į bendrąjį ES biudžetą gerokai padidėtų.
„Spectator“ rašo, kad „Brexit“ derybos vyks užsispyrusiems torių euroskeptikams nekantriai stebint iš už šoninės linijos. Kai kurie jau dabar įsitikinę, kad pergalė iš jų bus išplėšta – arba sąžiningai, arba nesąžiningai.
Praėjusią savaitę įvykusiame rytiniame Britanijos parlamentarų ir dviejų D. Daviso ministrų – buvusio Velso reikalų sekretoriaus Davido Joneso ir Lordo Bridgeso, dirbusio tiek Johno Majoro, tiek Davido Camerono komandose, – susitikime keletas parlamento narių tvirtino, esą Jungtinė Karalystė turėtų pasitraukti iš ES kuo greičiau ir derėtis dėl naujų prekybos santykių jau nepriklausydama blokui. J. Forsythas nurodo, kad toks požiūris ministrų pritarimo nesulaukė.
Svarstoma, koks modelis britams būtų palankiausias
Pasak J. Forsytho, nors tai ir nebūtų labai išmintinga, vis dėlto, Jungtinės Karalystės derybos gali baigtis norvegišką modelį primenančiu sandoriu su ES, pagal kurį britai būtų priversti laikytis visų bendrosios rinkos taisyklių, bet neturėtų jokios įtakos jas nustatant. Jo požiūriu, tokia „Brexit“ baigtis būtų niekam tikusi.
Vienas iš išstojimo kampanijos lyderių aiškina, esą „Brexit“ nereiškia „Brexit“, jei Britanijai ir toliau bus taikomos visos bendrosios rinkos taisyklės, tačiau nebus suteikta teisė kontroliuoti atvykstančiųjų, ir jeigu šaliai ir toliau teks prisidėti prie bendrojo ES biudžeto.
Pirmiausia britams reikia atsakyti į tris klausimus
„Spectator“ rašo, kad ir kaip ten būtų, sprendžiant „Brexit“ uždavinį, britams teks išsiaiškinti tris dalykus: 1) kuri teisės sistema viršesnė – Jungtinės Karalystės ar Europos Sąjungos, 2) ar Jungtinė Karalystė gali savarankiškai sudaryti prekybos sandorius, 3) ar esama imigracijos politikai taikytinų parlamentinės kontrolės priemonių. Jei Britanijos valdžia ketina atsižvelgti į visuomenės nuomonę esant tokiems dideliems imigracijos srautams, taikyti minėtas demokratinės kontrolės priemones bus neišvengiama.
Jei visgi būtų sumanyta tartis dėl Europos ekonominės erdvės (EEE) principais pagrįsto modelio, problema gali tapti tai, kad deryboms dėl JK ir ES laisvosios prekybos susitarimo sąlygų gali prireikti daugiau nei 50-uoju straipsniu numatytų dvejų metų. Net jei Jungtinei Karalystei pavyktų įtikinti Europos Sąjungą prekybos sąlygas aptarinėti derybose dėl pasitraukimo, laiko vis tiek kažin ar pakaktų, be to, dar tektų įveikti Europos Komisijos institucinį pasipriešinimą.
Taigi žurnalo redaktorius J. Forsythas klausia, kaip britams elgtis? Pasak jo, yra manančių, kad britai turėtų ruoštis daug vargo pareikalausiančiai „Brexit“ atomazgai – prekybai su ES pagal Pasaulio prekybos organizacijos taisykles. Autorius neabejoja, kad tokia atomazga smarkiai sutrikdytų Britanijos ekonomiką.
Anot J. Forsytho, žiūrint iš pragmatinės pusės būtų galima tvirtinti, kad, kol bus gludinamos laisvosios prekybos susitarimo sąlygos, Jungtinei Karalystei vertėtų glaustis prie EEE. Tačiau ar nebus taip, kad, Jungtinei Karalystei prisijungus prie EEE, ES nebematys prasmės nertis iš kailio, idant dėl prekybos sąlygų būtų susitarta kuo skubiau. J. Forsytho įsitikinimu, tai sumenkintų Jungtinės Karalystės svertus. Vienintelė britams palanki išeitis iš tokios padėties, pasak jo, būtų pasinaudoti narystės EEE galimybe, tačiau tik tam tikrą aiškiai apibrėžtą laikotarpį.
Baigiantis visam šiam procesui, britai jau privalo visiškai kontroliuoti teisės, prekybos ir imigracijos reikalus. Nors referendumas laimėtas palyginti nedidele persvara, suverenumo ir imigracijos klausimai jo rezultatams buvo lemiami. Taigi, jei sudarant galutinį susitarimą nebus tinkamai atsižvelgta į šiuos aspektus, britų politika kurį laiką skęs ciniškų vertinimų jūroje.
Pirmieji Th. May žingsniai – sėkmingi
Pasak J. Forsytho, pirmieji derybų dėl pasitraukimo iš ES rezultatai teikia šiokių tokių vilčių. Pirmasis Th. May europinis turas pavyko net geriau nei tikėtasi. Kaip pastebi vienas iš jos kabineto bendražygių, premjerei padeda tai, kad ji – nauja: jai netenka patirti kitų lyderių piktinimosi tuo, kad JK nusprendė pirmiausia griebtis referendumo.
Dabartinė saugumo padėtis žemyninėje Europoje verčia manyti, kad Europai bus geriausia, jei ir po „Brexit“ Jungtinė Karalystė ir kitos ES šalys toliau glaudžiai bendradarbiaus. Kaip pastebi J. Forsythas, kai pradedamos aptarinėti žvalgybinės informacijos mainų ir kovos su terorizmu priemonės, visi norai mėginti nubausti britus už tai, kad sumanė trauktis, iškart pasimiršta.
Th. May iš paskutiniųjų sieks, kad „Brexit“ atomazga britams būtų kuo palankesnė. J. Forsytho nuomone, siekdama šio tikslo, ji turės įrodyti rinkėjams, kad išstodama iš ES Britanija neprivalės paklusti visoms bendrosios rinkos taisyklėms.