Šalyje vėliavos nuleistos iki pusės stiebo, 11 val. vietos (13 val. Lietuvos) laiku tylos minute buvo paminėti septyni per šeštadienio vakaro ataką žuvę ir dešimtys sužeistų žmonių. Šis gedulo ritualas dabar yra bauginamai pažįstamas – po dviejų ankstesnių teroristinių atakų, įvykdytų per mažiau nei tris mėnesius.
Policija pranešė naktį surengusi dar vieną reidą Rytų Londone – kelios valandos po to, kai paskelbė dviejų užpuolikų vardus: Pakistane gimusio 27 metų brito Khuramo Shazado Butto ir 30 metų Rachido Redouane'o, kuris save vadindavo Maroko ir Libijos piliečiu.
Antradienį Italijos žiniasklaida paskelbė, kad trečiasis užpuolikas buvo 22 metų Youssefas Zaghba – Italijos ir Maroko pilietis.
Vykdant tyrimą buvo areštuota 12 žmonių, bet vėliau jie buvo paleisti nepateikus jiems kaltinimų.
Londono policija pranešė, jog Kh.Sh. Buttas „buvo žinomas policijai ir (slaptajai tarnybai) MI5“, tačiau nebuvo žvalgybinės informacijos, kad būtų buvusi planuojama ataka.
Iškart kilo kritikos banga dėl to, kaip Kh.Sh. Buttas galėjo įvykdyti ataką, kai apie jį buvo papasakota televizijos „Channel 4“ dokumentiniame filme „Džihadistai kaimynystėje“ (The Jihadis Next Door) ir, pasak britų žiniasklaidos, daug dėl jo pažiūrų sunerimusių žmonių kreipėsi į pareigūnus.
Ataka Londone buvo įvykdyta po gegužės 22 dienos sprogdintojo mirtininko išpuolio Mančesteryje, kur žuvo 22 žmonės, tarp jų – vaikai. Išpuolio vykdytojas, Salmanas Abedi, taip pat buvo žinomas britų žvalgybos tarnyboms.
„Kodėl jie nesustabdė džihadisto iš televizijos?“ – pirmajame puslapyje klausė bulvarinis laikraštis „The Sun“. Tuo tarpu laikraštis „The Daily Mirror“ klausė: „Tad kaip, po galais, jis praslydo?“
Konservatyvus dienraštis „The Daily Telegraph“ pakomentavo: „Nors didžiuojamės, kad esame atvira ir tolerantiška visuomenė, stulbina, kad žmonės, kurie kelia tokį pavojų, ... gali be pasekmių demonstruoti savo bjaurią ideologiją per televiziją.“
„Buvo mirksinčių raudonų lempučių, neabejotinai – Butto atveju“, – sakė gynybos ir saugumo studijų centro RUSI analitikas Michaelas Clarke'as.
„Dėl Abedi Mančesteryje ir dabar dėl Butto tikrai atrodo, jog buvo tam tikrų požymių, kad jie buvo pražiūrėti. Manau, kad tai bus didelį susirūpinimą keliantis dalykas“, – sakė jis transliuotojui BBC.
Spaudimas ministrei pirmininkei
Po trumpos pauzės rikimų kampanija pirmadienį buvo pratęsta, jos darbotvarkėje dominavo saugumo klausimai. T. May pažadėjo pažaboti ekstremistinį turinį internete ir perspėjo visuomenę: „Negalime ir neturime apsimesti, kad viskas gali tęstis taip pat.“
Tačiau T. May susiduria ir su intensyvėjančia kritika dėl jos šešerius metus trukusio darbo vidaus reikalų sekretoriaus poste, prieš jai tampant ministre pirmininke.
Opozicijos lyderis Jeremy Corbynas į televizijos ITV klausimą, ar pritaria raginimams T. May atsistatydinti, atsakė: „Tikrai pritarčiau.“
Nuo 2009 iki 2016 metų policijos pareigūnų skaičius sumažėjo beveik 20-čia tūkst. (maždaug 14 proc.), nurodė nepriklausomas strateginių studijų centras „Institute for Fiscal Studies“.
„Mažindami patruliuojančių policininkų skaičių, ... jie gauna mažiau informacijos apie bendruomenę“, – BBC sakė analitikas M. Clarke'as.
J. Corbynas pažadėjo nusamdyti tūkstančius pareigūnų patruliavimui rajonuose ir sakė, kad didžiausias dėmesys „apačiai“ padės pažaboti nusikalstamumą ir radikalizaciją.
Analitikai sako, kad debatai apie saugumą yra palankūs J. Corbynui, kuris jau ir taip, regis, stiprino savo pozicijas prieš ketvirtadienio rinkimus.
T. May balandžio 18 dieną paskelbė šaukianti pirmalaikius visuotinius rinkimus – praėjus kiek daugiau nei dvejiems iš penkerių parlamento kadencijos metų. Ji sakė, kad didesnė persvara sustiprintų jos pozicijas prieš derybas su Europos Sąjunga dėl „Brexit“.
Tačiau pagrindinis rinkimų kampanijos dėmesys staiga nukrypo nuo „Brexit“ į socialinius klausimus, ir tai buvo naudinga J. Corbynui.
Kaip rodo apklausa, kurios rezultatus antradienį paskelbė organizacija „Survation“, T. May persvara prieš leiboristus sumažėjo iki kiek daugiau nei vieno procentinio punkto: konservatorius dabar remia 41,6 proc. britų, o leiboristus – 40,4 procento.
Tačiau visuomenės apklausos Britanijoje nelaikomos labai patikimomis, nes pagal mažoritarinę šalies balsavimo sistemą rezultatai gali būti šiek tiek kitokie.