Likus keturioms dienoms iki rinkimų, kurie bus labiausiai įtempti per daug dešimtmečių, daugiausiai diskutuojama apie tai, kad tikriausiai nė vienai politinei jėgai parlamente nepavyks užsitikrinti absoliučios daugumos, ir svarstoma, kokios koalicijos galėtų būti sudarytos su mažesnėmis partijomis.
Viešosios nuomonės apklausos rodo, kad vyriausybės vadovo Davido Camerono konservatoriai ir opozicijoje esantys leiboristai, kuriems vadovauja Edas Milibandas, yra vienodai populiarūs ir tikriausiai nė vieniems iš jų nepavyks savarankiškai užsitikrinti Bendruomenių Rūmų kontrolės.
„Nelaimės niekas. Žinau, Davidas Cameronas ir Edas Milibandas mechaniškai pakaitomis tvirtina, kad laimės. Tikrai ne, ir jie tai žino“, - BBC televizijai sakė liberalų demokratų lyderis Nickas Cleggas, kurio partija 2010 metais sudarė koaliciją su konservatoriais.
Jei D.Cameronas bus perrinktas, jis žada 2017-aisiais surengti referendumą dėl šalies narystės Bendrijoje. Tuo tarpu škotų nacionalistų, pernai patyrusių pralaimėjimą plebiscite dėl nepriklausomybės, sustiprėjimas kelia rimtų klausimų dėl Škotijos vietos Jungtinėje Karalystėje.
Neaiški ketvirtadienio rinkimų baigtis atspindi faktą, kad sustiprėję škotų nacionalistai turi realių galimybių sutriuškinti leiboristus jų tradiciniame bastione, o iškilusi euroskeptiška Jungtinės Karalystės nepriklausomybės partija (UKIP) gali atimti daug balsų iš konservatorių Anglijoje.
Prognozuojama, kad leiboristai ir konservatoriai iškovos po mažiau nei 300 vietų, o tai reiškia, kad nė viena iš šių politinių jėgų neturės daugumos 650 vietų parlamente.
Škotijos nacionalinė partija (SNP) gali laimėti daugiau nei 50 vietų, liberalai demokratai - nuo 20 iki 30 vietų, o UKIP - mažiau nei 10.
Dvi didžiosios partijos atsisako viešai pripažinti, kad jau antrą kartą iš eilės parlamentas gali būti be aiškios daugumos, nes tai prilygtų pripažinimui, kad dešimtmečius trukęs jų dominavimas valdžioje ilgam susilpnintas.
„Bankrutavusi“ rinkimų sistema
UKIP lyderis Nigelas Farage'as sekmadienį pareiškė, kad šalies rinkimų sistema, paremta principu, jog nugalėtojui atitenka viskas ir todėl esanti palanki tik dviem didžiosioms politinėms partijoms, nes nesuteikia atstovavimo galimybės antroje ir trečioje vietoje likusiems kandidatams, yra „bankrutavusi“.
Tokiam jo požiūriui pritaria mažesnės partijos, todėl tikėtina, kad po rinkimų bus vis garsiau kalbama apie būtinybę reformuoti rinkimų sistemą. Tačiau nė viena iš didžiųjų partijų nėra linkusi to daryti.
Kad ir kas laimės ketvirtadienio rinkimus, beveik neabejojama, kad derybos dėl naujos vyriausybės suformavimo truks ilgiau nei 2010 metais, kai dėl koalicijos buvo susitarta per penkias dienas. Derybose veikiausiai dalyvaus daugiau politinių jėgų ir matematiniu požiūriu koalicijos formavimas bus sudėtingesnis.
Labiausiai tikėtina leiboristų partnere kelyje į valdžią galėtų būti SNP, pasisakanti už tai, kad Škotija ilgainiui atsiskirtų nuo Jungtinės Karalystės, nors abi partijos yra atmetusios galimybę sudaryti formalią koaliciją. Leiboristai nurodė, jog nenorėtų net neformalaus susitarimo su SNP, tačiau nemažai analitikų prognozuoja, kad po rinkimų partija gali apsigalvoti.
Konservatoriai, siekdami likti valdžioje, tikriausiai mėgintų tartis dėl paramos su N.Cleggo vadovaujamais liberalais demokratais. Tačiau tai būtų perspektyvu tik tuo atveju, N.Cleggas ir D.Cameronas viršytų prognozes ir iškovotų pakankamai vietų drauge suformuoti daugumą.
N.Cleggas neatmeta galimybės tartis ir su leiboristais.
Finansų rinkos atidžiai analizuoja po gegužės 7-osios rinkimų galimus įvairius įvykių raidos scenarijus, leiboristams ir konservatoriams pateikiant visiškai skirtingus planus dėl penktosios pagal dydį pasaulio ekonomikos finansų valdymo.
Nors kol kas nematyti daug ženklų, kad perspektyvos, jog nė viena partija neturės aiškios daugumos parlamente, gąsdintų akcijų, obligacijų ar platesnes turto rinkas, valiutos rinkose jau galima įžvelgti tam tikrą nerimą.