Vos prieš tris mėnesius įkurta populistų partija sugebėjo išnaudoti visuomenės pyktį dėl Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos atidėliojimų ir surinko beveik 32 proc. balsų, rodo beveik galutiniai rezultatai.
Tuo metu premjerės Theresos May Konservatorių partija tegavo 9 proc. balsų, ir tai yra blogiausias jos pasirodymas per rinkimus nuo 1832 metų.
Faktas, kad proeuropietiškos Liberalų demokratų ir Žaliųjų partijos per šiuos rinkimus reikšmingai pagerino pozicijas, yra ženklas, jog Britanija tebėra smarkiai susiskaldžiusi, praėjus trejiems metams po referendumo, per kurį buvo nubalsuota už „Brexit“.
Ketvirtadienį įvykę rinkimai apskritai neturėjo įvykti, nes Britanija planavo kovo 29-ąją palikti Bendriją.
Vis dėlto parlamentas nesugebėjo susitarti dėl išstojimo sąlygų, o jo ginčai su vyriausybe nuolat silpnino Th. May autoritetą ir praeitą savaitę galiausiai privertė paskelbti, kad ji atsistatydins ir suteiks galimybę pamėginti kam nors kitam.
Th. May pareiškė, kad vakaras, kai buvo skelbiami EP rinkimų rezultatai, buvo „labai nuviliantis“.
„Tai rodo, kad svarbu pasiekti „Brexit“ susitarimą, ir nuoširdžiai tikiuosi, kad šie rezultatai privers parlamentą susikaupti“, – pabrėžė ji.
Keli iš siekiančių užimti jos vietą veikėjų, įskaitant buvusį užsienio reikalų sekretorių Borisą Johnsoną, suskubo pakartoti, kad „Brexit“ privalo įvykti iki dabartinės vėliausios datos – spalio 31-osios, net jeigu iki to laiko nepavyktų susitarti su Briuseliu dėl išstojimo sąlygų.
„Galime ir privalome tai įgyvendinti. Niekas, būdamas sveiko proto, nesieks vien išeities be sutarties. Niekas, pasižymintis atsakomybe, neatmes išstojimo be sutarties galimybės“, – B. Johnsonas pirmadienį rašė dienraščio „Daily Telegraph“ paskelbtame straipsnyje.
EP rinkimai taip pat nebuvo sėkmingi pagrindinei opozicinei Leiboristų partijai, kaltinamai, kad ji neturi stabilios nuostatos dėl „Brexit“. Leiboristai šįkart gavo 14 proc. balsų.
Liberalai demokratai ir žalieji nori pakartotinio referendumo, kad „Brexit“ apskritai būtų galima atsisakyti, o atsižvelgdami į jų laimėjimus per šiuos rinkimus aukšto rango leiboristų pareigūnai sakė, kad jų partijai laikas ryžtingai paremti naują plebiscitą.
„Didelė, paprasta žinia“
N. Farage'as „Brexit“ partiją įregistravo tik vasarį, bet greitai sulaukė plataus palaikymo. Anksčiau jis jis buvo vienas iš 2016 metų referendumo kampanijos lyderių, kai vadovavo dabar jau praktiškai nebeveikiančiai JK Nepriklausomybės partijai (UKIP).
Pasak jo, „Brexit“ partija laimėjo, pasiuntusi „didelę, paprastą žinią: kad mus smarkiai nuvylė dvi partijos, sulaužiusios savo pažadus“.
Pasak N. Farage'o, jo partijai dabar privalo būti suteiktas balsas per bet kokias naujas „Brexit“ derybas su Briuseliu.
ES teigia neketinanti iš naujo derėtis dėl Britanijos išstojimo sutarties, praeitais metais suderintos su Th. May, bet daugelis iš jos potencialių įpėdinių tikriausiai siektų įtikinti Briuselį persigalvoti.
N. Farage'as taip pat perspėjo, kad nesugebėjimas išstoti iš ES iki spalio 31 dienos lemtų, kad jo partija sulauktų triuškinamos sėkmės per visuotinius rinkimus.
„Kuriama istorija. Tai tėra pradžia“, – pareiškė jis.
Vis tik analitikai perspėja, kad EP rinkimų rezultatų neįmanoma lengvai paversti sėkme renkant Britanijos parlamentą. Be kita ko, per JK visuotinius rinkimus naudojama kitokia balsavimo sistema.
„Brexit“ priešininkai taip pat atkreipė dėmesį į partijų, norinčių, kad Britanija liktų ES narė, sėkmę. Pasak jų, elektoratas šiuo metu yra panašiai susiskaldęs, kaip ir 2016 metais, kai už išstojimą nubalsavo 52 prieš 48 procentus.
Liberalai demokratai šįkart buvo antri, gavę apie 20 proc. balsų ir 16 mandatų Europos Parlamente. Per ankstesnius EP rinkimus 2014 metais jie tegavo vieną vietą.
Žalieji, irgi agituojantys prieš „Brexit“, taip pat raginantys imtis veiksmų kovojant su klimato pokyčiais, užsitikrino septynias vietas Europos Parlamente, gavę 12 proc. balsų.