47 metų Markas Roydenas 2018 metų spalį plaktuku mėgino sudaužyti stiklinę vitriną, kurioje laikomas istorinis XIII amžiaus dokumentas. Tuo metu įsijungė katedros signalizacija. Jį nuvijo ir galiausiai užspeitė katedros lankytojai.
Solsberio Pietvakarių Anglijoje teismas pripažino M. Roydeno kaltę dėl bandymo įvykdyti vagystę ir žalos už 14 466 svarus (17 150 eurų) padarymo.
Atrodytų, jog M. Roydenas manė, kad Solsberio Didžioji chartija yra klastotė.
Didžioji chartija, 1215 metais pasirašyta tuomečio Anglijos karaliaus Jono, tapo įsimintinu teisinės valstybės principų simboliu. Solsberyje eksponuojama viena iš keturių išlikusių šio dokumento kopijų. Kiti du originalai yra Britų bibliotekoje Londone, o dar vienas – Linkolno katedroje Rytų Anglijoje.
Didžioji chartija pradėjo konstitucinį karaliaus valdžios apribojimą ir apibrėžė žmonių teises bei laisves.
„Ironiška, kad Didžioji chartija, kurią bandžius pavogti kaltinamas atsakovas, deklaruoja, kad jokio laisvo žmogaus negalima įkalinti be įstatymais nustatyto jam lygių žmonių nuosprendžio“, – prisiekusiesiems pasakė teisėjas Richardas Parkesas.
Ši nuostata „išliko ir kaip tik šiuo metu taikoma teisme“, pridūrė jis.
1215 metų birželį despotiškas karalius Jonas sutiko su maištavusių baronų reikalavimais apriboti jo galias ir susitarė dėl Chartijos lankoje prie Temzės upės į vakarus nuo Londono.
Kopijos buvo pasirašytos ir išsiuntinėtos po visą šalį.
Kaip prisiekusiesiems sakė kaltintojas Robas Wellingas, M. Roydenas kalbėjo „galėjęs padaryti daugiau žalos, jei būtų turėjęs samurajaus kardą“, be to, pateikė „komentarų apie musulmonus, elektrinius ginklus ir prie jo nugaros pritvirtintą daiktą“.
Teismas išgirdo, kad M. Roydenas anksčiau buvo teistas 23 kartus dėl 51 nusikaltimo, įskaitant vagystes ir žalos padarymą.
Atsakovui, kuris per automobilio avariją 1991 metais patyrė galvos traumą, padeda slaugytojas.
M. Roydenas buvo sugrąžintas kardomajam kalinimui iki vasario 25-osios, kai teismas turi paskirti jam bausmę.
Didžioji chartija, laikoma laisvės, šiuolaikinės demokratijos, teisingumo ir teisinės valstybės kertiniu akmeniu, yra pagrindas teisinėms sistemoms visame pasaulyje, Visuotinei žmogaus teisių deklaracijai ir JAV konstitucijai.
Principai, kad teisingumas turi būti prieinamas visiems, kad įstatymas taikomas vienodai visiems ir kad lyderiai gali valdyti tik pagal įstatymus, tebėra aktualūs visame pasaulyje.