Pastarieji parlamento rinkimai Jungtinėje Karalystėje įvyko 2010-ųjų gegužę. Premjeras Davidas Cameronas planą reformuoti socialinių pašalpų sistemą pristatė neilgai trukus po rinkimų, tų pačių metų rudenį, o ne prieš pat kitus rinkimus. Tiesa, naujosios tvarkos įsigaliojimas – lėtesnis, kad žmonės spėtų apsiprasti su mintimi ir pertvarkyti savo gyvenimą, jei norės.
Taigi Didžiosios Britanijos vyriausybė paskelbė naują bedarbių pašalpų koncepciją, įvesdama bendrą „universalią paskolą“, kuri apims iki šiol buvusias bedarbių pašalpas, laikinojo nedarbingumo išmokas, taip pat kompensacijas už būsto nuomą ir padengs kasdienes žmonių, likusių be darbo, išlaidas. Prasmingas atrodo ir naujasis pavadinimas – „paskola“, visų pirma, skamba garbingiau nei „pašalpa“, antra, šiuo žodžiu primenama, kad žmogus yra skolingas visuomenei.
Ši reforma, kurią pristatė šalies darbo ir pensijų reikalų sekretorius Iainas Duncanas Smithas, buvo vienas pagrindinių konservatorių partijos rinkimų programos punktų. Konservatorių partija taip pat negailėjo kritikos iki tol valdžiusiems leiboristams, mat jie esą pernelyg ilgai plėtojo sistemą netinkama kryptimi.
Raginimai dirbti
Reforma numato bausmes tiems, kurie ilgai sėdi be darbo – jiems parama gali būti sumažinta, atimta nuo 3 mėnesių iki 3 metų, jeigu jie atsisakys siūlomo darbo. Tai jau didelis Didžiosios Britanijos laimėjimas, mat šalyje kas šeštas vaikas gyvena šeimoje, kurioje tėvai niekuomet nedirbo... Vyriausybė ketina ryžtingai kovoti su „piktybinio dykaduonio filosofija“ britų bendruomenėse, kur susiklostė paradoksali padėtis: žmonėms naudingiau neribotą laiką gauti pašalpas, nei dirbti.
Britanijoje šiuo metu yra 2,4 mln. bedarbių. Nedarbas siekia 8 proc. ir yra didžiausias nuo 1996 metų. Niekam ne paslaptis, kad daugelį mažai mokamų darbų Didžiojoje Britanijoje nudirba emigrantai iš įvairiausių pasaulio šalių. Dabar, konservatoriams prikirpus uodegą vietos gyventojams, šie nevengia paspekuliuoti, kad esą emigrantai iš jų atėmė darbo vietas.
Džiaugiasi „pergalėmis“
Šių metų vasaros viduryje britų vyriausybė paskelbė, kad 1 700 socialinių pašalpų gavėjų, kuriuos būtų palietęs pašalpų apribojimas, susirado darbą. Dar 5 tūkst. paprašė pagalbos ieškant darbo – socialines išmokas gaunantiems asmenims siūloma pagalba ieškant darbo.
Beje, remiantis statistikos duomenimis, iš 56 tūkst. šeimų, kurias palies socialinių pašalpų apribojimas, daugiau nei 29 tūkst. (daugiau kaip pusė) augina keturis ir daugiau vaikų, o daugiau nei 5 tūkst. – šešis ir daugiau vaikų, tad didelio aktyvumo darbo rinkoje iš jų negalima tikėtis.
Reikėtų atkreipti dėmesį, kad neseniai Didžiojoje Britanijoje minimalus valandinis atlyginimas pakeltas iki 6,08 svaro sterlingų (jis didinamas po truputį, bet dažnai). Per metus tai sudarytų maždaug 12 tūkst. svarų – kaip tik tą sumą, iki kurios apribojama socialinė parama.
Be to, minimalią algą Didžiojoje Britanijoje gauna mažiau kaip milijonas iš beveik 30 mln. dirbančiųjų, Lietuvoje – 20 proc., dalis iš jų dėl kažkokių priežasčių gauna mažesnį nei minimalų atlyginimą.
Beje, apkarpę socialinę paramą, konservatoriai padidino pajamų „slenkstį“, iki kurio netaikomas pajamų mokestis – 13 200 svarų sterlingų per metus.
Palietė ir ligonius
Jei grįžtume prie Britanijos socialinės politikos, derėtų pasakyti, kad užsimota ir narkomanus bei alkoholikus priversti gydytis, nes priešingu atveju jiems bus atimtos nedarbingumo pašalpos, skelbia šalies spauda.
I. D. Smithas pranešė, jog šiuo metu 160 tūkst. priklausomų nuo alkoholio žmonių gauna vienokių ar kitokių socialinių pašalpų. Didelė dalis jų pašalpas gauna jau dešimtmetį ar net ilgiau.
Taip pat spėjama, kad maždaug 80 proc. Didžiojoje Britanijoje gyvenančių narkomanų gyvena tik iš pašalpų. Darbo ir pensijų reikalų departamento atliktos analizės rezultatai parodė, jog beveik 40 tūkst. žmonių, gaunančių nedarbingumo pašalpas, yra nurodę alkoholizmą kaip pagrindinę savo nedarbingumo priežastį.
I. D. Smithas „The Daily Telegraph“ teigė, kad pastaraisiais metais neįgalumo pašalpų prašytojų padaugėjo 30 proc. Dėl to jau greitai valstybės išlaidos socialinėms pašalpoms sieks 13 mlrd. svarų sterlingų (Didžiosios Britanijos biudžetas – apie 150 mlrd. svarų).
Tad valstybė per ateinančius 4 metus ketina iš naujo įvertinti 2 mln. žmonių, kurie gauna neįgalumo pašalpas, atvejų, ir tik tie, kuriems tikrai reikia paramos, gaus neįgalumo pašalpą.
Panašūs metodai
Beje, Britanijos konservatoriai imasi panašių akcijų kaip mūsiškiai, su pasimėgavimu pasakojantys apie namus besistatančius bedarbius. Buvo pateikti ir tokie duomenys, kad kas aštuntas praėjusių metų rugpjūčio pradžioje Didžiojoje Britanijoje kilusiose riaušėse dalyvavęs asmuo gavo neįgalumo pašalpą ir oficialiai nepajėgė dirbti. Iš viso 100 žmonių gavo neįgalumo, dar 60-iai buvo mokamos nedarbingumo pašalpos. Esą neįgalumas trukdo dirbti, tačiau netrukdo dalyvauti riaušėse...
Statistika rodo, kad apskritai praėjusiais metais 48 proc. asmenų, kurie įvykdė rimtų nusikaltimų, buvo mokamos pašalpos.
Visgi daugelis žiniasklaidos priemonių yra nusiteikusios prieš I. D. Smitho skleidžiamas tiesas – ne dėl to, kad laikosi nuomonės, jog reikia dalyti pašalpas visiems, kas tik jų paprašo, o todėl, kad pirmiausia reikia tvarkyti ekonomiką ir kad ne pašalpos vargšams yra ekonomikos krizės priežastis.