Balsuodami parlamente britų politikai vos kelių balsų persvara 312 prieš 308 atsisakė „Brexit“ be sutarties. Parlamentarai balsavo už pakoreguotą siūlymą, numatantį, kad Jungtinė Karalystė jokiomis aplinkybėmis negali išstoti iš ES, neužsitikrinusi jokio susitarimo dėl tolesnių ryšių. Planuojama, kad ketvirtadienį Bendruomenių Rūmuose bus surengtas dar vienas balsavimas dėl galimybės prašyti Bendrijos atidėti šalies išstojimą. Jei tam būtų pritarta, parlamentas pavestų Th. May kreiptis į 27 ES šalių lyderius su prašymu pritarti, kad kovo 29-ąją numatytas išstojimas būtų atidėtas.
Premjerė Th. May teigė, kad bus balsuojama dėl sutarties įsigaliojimo atidėjimo, tačiau, pasak jos, tai gali reikšti daugybę pokyčių. Pasak ministrės pirmininkės, ilgiau atidedant „Brexit“ Jungtinė Karalystė turėtų dalyvauti Europos Parlamento rinkimuose, kas būtų „netinkamas rezultatas“.
Po jos kalbėjęs Jeremy Corbynas tikino, kad nuomonę išreiškęs parlamentas „privalo perimti kontrolę į savo rankas“.
Verslo lyderiai perspėjo, kad Britanija „žvelgia žemyn nuo prarajos krašto“, nes išlieka tikimybė, kad JK ir ES ryšiai bus nutraukti per vieną naktį. Toks scenarijus grasina sukelti didelį sukrėtimą ekonomikoms abipus Lamanšo sąsiaurio.
Pats balsavimo procesas dar kartą pademonstravo, kokia sumaištis tvyro britų parlamente „Brexit“ klausimu ir kaip menkai Th. May kontroliuoja padėtį.
Th. May susitarimas vakar buvo atmestas 149 balsų persvara. Tai 4 didžiausias vyriausybės pralaimėjimas per visą Jungtinės Karalystės istoriją.
Tai buvo jau antrasis triuškinantis jos pralaimėjimas parlamente. Sausio 15 dieną pirminis Th. May susitarimo variantas buvo atmestas rekordine 230 balsų persvara.
Iki JK išstojimo iš bendrijos likus kiek daugiau nei dviems savaitėms, vis dar neaišku, kaip ir kokiomis sąlygomis šalis ketina išstoti. O po premjerės vakarykščio pralaimėjimo, nėra netgi nieko, kas bent jau būtų panašu į planą.
Th. May dar prieš lemiamą vakarykštį balsavimą buvo pažadėjusi, kad pralaimėjimo atveju bus surengtas balsavimas dėl išstojimo be susitarimo. Dėl šio klausimo šiandien ir balsuos parlamentas. Manoma, kad tokį variantą parlamentarai atmes, nes už tokį išstojimą pasisako tik maža dalis radikalių konservatorių partijos narių. Jų parlamente įvairiais skaičiavimais gali būti apie 100, šiai krypčiai taip pat prijaučia 10 narių turinti Šiaurės Airijos junionistų partija.
Euroskeptiškiausiai nusiteikusios ERG gurpės nariai teigia, kad tik visiškai atsiskyrusi nuo Europos Sąjungos JK galės vykdyti nepriklausomą prekybos politiką su likusiu pasauliu.
Kitus parlamento narius gąsdina gresiantys ekonominiai ir socialiniai tokio chaotiško pasitraukimo padariniai. Jei visgi būtų nuspręsta pasitraukti kovo 29 dieną be jokio susitarimo, automatiškai nustotų galioti visi JK prekybos mechanizmai tiek su kontinentine Europa, tiek su likusiu pasauliu. Nebūtų jokio pereinamojo laikotarpio, muitinėse galėtų nusidriekti eilės, galėtų kilti maisto produktų ir vaistų stygius.
Tada JK atsidurtų itin keblioje padėtyje. Mat ES šiuo metu turi 36 galiojančius laisvos prekybos susitarimus, dengiančius prekybą su daugiau, nei 60 valstybių. JK pasitraukus ir tapus trečiajai šaliai, jie nustotų galioti JK teritorijoje ir šalis iš naujo turėtų persiderėti prekybos sąlygas su visomis šalimis.
Jeigu parlamentas nubalsuotų atmesti tokį pasitraukimo variantą ketvirtadienį būtų balsuojama dėl „Brexit“ išstojimo datos nukėlimo. Tada Th. May būtų įpareigota kreiptis į Briuselį su prašymu terminą nukelti. Tačiau didelio apetito termino nukėlimui bendrijoje nėra. Manoma, kad trumpas kelių mėnesių nukėlimas galėtų būti suteiktas, tačiau ilgesniam periodui vargu ar bus pritarta.
Po vakarykščio pralaimėjimo premjerė užkimusiu balsu įspėjo: „Balsavimas prieš išstojimą be sutarties ir už („Brexit“) atidėjimą neišspręs mūsų problemų.“
„ES norės žinoti, kokios naudos mes tikėsimės iš tokio atidėjimo. Šiems Rūmams teks atsakyti į šį klausimą“, – kalbėjo smarkiai užkimusi vyriausybės vadovė.
„Ar jie nori atšaukti 50-ąjį straipsnį? – klausė Th. May, turėdama galvoje „Brexit“ procesą. – Ar jie nori rengti antrą referendumą? O galbūt nori išstoti su sutartimi, tik ne su šia sutartimi?“
„ES padarė viską, ką galėjo, kad padėtų prastumti išstojimo sutartį. Iš šios aklavietės galima išeiti tik Jungtinėje Karalystėje. Mūsų pasiruošimai (scenarijui) „be sutarties“ dabar yra svarbesni negu kada nors anksčiau“, – parašė M. Barnier socialiniame tinkle „Twitter“ po antradienio balsavimo.
Vyriausiasis ES derybininkas teigė, kad prieš svarstant termino nukėlimo klausimą būtina turėti planą, kuris būtų svarstomas tolimesnėse derybose. Didžioji Britanija turės paaiškinti Europos Sąjungai savo planus, kaip ji planuoja gauti savo įstatymų leidėjų pritarimą skyrybų su Briuseliu susitarimui, ir tik tada bus galima nuspręsti, ar leisti atidėti „Brexit“, trečiadienį pareiškė vyriausiasis Bendrijos derybininkas Michelis Barnier.
„Dar prieš mums nusprendžiant dėl („Brexit“) atidėjimo, Jungtinė Karalystė privalo mums pasakyti, koks yra jos pasirinkimas, mūsų laukiama aiški pozicija“, – sakė M. Barnier Europos Parlamento nariams.
„Po šio balsavimo... britų vyriausybė turės pasakyti, kaip ji nori tęsti, – kalbėjo M. Barnier. – Jungtinės Karalystės pareiga pasakyti mums, ko ji nori dėl būsimų santykių, koks jos pasirinkimas, aiški linija, kuri turi būti jos.“
„Tai atviras klausimas, į kurį laukiame atsakymo, ir tai klausimas, į kurį reikia atsakyti dar prieš bet kokį sprendimą dėl atidėjimo. Kodėl mums pratęsti derybas? Ką daryti? Nes derybos dėl (ES sutarties) 50-ojo straipsnio užbaigtos, turime sutartį, ji čia“, – sakė bloko derybininkas, turėdamas omenyje Britanijos išstojimo susitarimą.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel paragino Didžiosios Britanijos parlamentarus nepritarti pasitraukimui iš Europos Sąjungos be jokio susitarimo, pareiškusi, kad abi šalys yra suinteresuotos „tvarkingu“ „Brexit“.
„Kartu siekti tvarkingo pasitraukimo – ypač noriu tai pakartoti šiandien – išlieka mūsų bendras interesas“, – pareiškė A. Merkel. Jis taip pat išreiškė apgailestavimą, kad Bendruomenių Rūmai antradienį antrą kartą atmetė premjerės Theresos May (Terezos Mei) ir Briuselio suderintą išstojimo susitarimą.
„Toks išlieka mūsų tikslas“, – pridūrė Vokietijos vadovė.
Anksčiau ES pareigūnai užsiminė, kad Britanijai gali būti suteikta papildomo laiko siekiant susitarti dėl tvarkingo išstojimo plano. Pratęsimas būtų vienkartinis.
Tačiau jei Britanija dar būtų bloke, kai gegužės 23-iąją prasidės Europos Parlamento rinkimai, ji turėtų leisti savo piliečiams juose balsuoti. Šis dalykas komplikuoja ilgo pratęsimo perspektyvą.
Ilgas termino nukėlimas kirstūsi su Europos Parlamento rinkimais, todėl kiltų teisinių ginčų. JK veikiausiai turėtų taip pat dalyvauti rinkimuose ir kelti savo kandidatus, kurie paskui turėtų palikti Europos Parlamentą iškart įvykus „Brexit“ ir taip pakeisti parlamento aritmetiką. Neaišku, kaip ir kokią įtaką toks pakeitimas turėtų pačiai parlamento veiklai. Jei JK rinkimuose nedalyvautų, tačiau liktų nare prasidėjus naujojo parlamento sesijai, pati parlamento veikla prieštarautų Europos konstitucijai ir visi sprendimai galėtų būti ginčijami teisiškai.
Tačiau būtina pabrėžti, kad net ir nubalsavus „atmesti“ pasitraukimą be susitarimo, tokio įvykių eigos varianto atmesti negalima. JK inicijavo sutarties 50-ojo straipsnio punktą ir oficialiai pradėjo pasitraukimo procesą, o jo pabaigoje šalis automatiškai paliks ES ir nesvarbu, ar bus pasiektas susitarimas, ar ne. „Kietąjį“ pasitraukimą be sutarties gali sustabdyti tik rastas bendras susitarimas tarp JK ir Briuselio, tačiau jokio susitarimo varianto atmetus Th. May siūlytą versiją apskritai nesimato. Juo labiau, nėra jokio susitarimo varianto, kuris šiuo metu turėtų JK parlamento daugumos palaikymą. Todėl nepaisant šiandieninio balsavimo rezultatų, šalis automatiškai rieda blogiausio scenarijaus link, nebent būtų rastas susitarimas arba būtų atšauktas pats pasitraukimo procesas.
Visoje šioje chaotiškoje situacijoje aiškus tėra vienas dalykas: Theresa May prarado įvykių kontrolę, galią į savo rankas perėmė britų parlamentas ir dabar jis spręs, kaip ir kokiu būdu elgtis artimiausiu laiku.
Žvilgsnis nuo prarajos krašto
Vis dėlto šis Bendruomenių Rūmų balsavimas yra daugiausiai simbolinis, nes Britanija kol kas toliau žengia į pasitraukimą iš Bendrijos po dviejų savaičių, jeigu nebus nutarta dėl naujo plano arba susitarta, kad „Brexit“ būtų atidėtas – tačiau tam turėtų pritarti visų kitų 27 ES šalių lyderiai.
Parlamentarai antradienį 391 balsu prieš 242 atmetė susitarimo projektą, parengtą per daug mėnesių trukusias Th. May vyriausybės derybas su Europos Sąjunga. Šis žingsnis padidino riziką, kad 46 metus trukę JK ryšiai su ES gali būti nutraukti per vieną naktį, o toks scenarijus grasina sukelti didelį sukrėtimą ekonomikoms abipus Lamanšo sąsiaurio.
Londono Sičio finansų rajono politikos vadovė Catherine McGuinness sakė, kad Britanijos verslas „žvelgia žemyn nuo prarajos krašto“.
Nesusikalbėjimas Londone taip pat sukėlė didelį nusivylimą Briuselyje. ES lyderiai perspėja, kad negalės pritarti siūlymui atidėti „Brexit“, jeigu britų parlamentas aiškiai nepasakys, ko nori.
„Kam turėtume pratęsti derybas? Kokiu tikslu?“ – prieš balsavimą Londone ES vyriausiasis „Brexit“ derybininkas Michelis Barnier sakė Europos Parlamente.
Th. May sprendimas vėl pateikti balsavimui sutartį, kurią kritikai yra pavadinę „nebegyva“, tikriausiai supykdys daugelį įstatymų leidėjų.
Tačiau Europos Komisijos atstovė sakė: „Yra tik du būdai palikti ES: su sutartimi arba be jos. ES pasiruošusi abiems.“
„Sutarėme su premjere dėl sutarties, ir ES pasiruošusi ją pasirašyti“, – pridūrė ji.
Atidėjimas iki birželio 30-osios?
Naujausias balsavimas dar kartą pabrėžė, kaip menkai Th. May valdo padėtį.
Premjerės pasiūlymas buvo grindžiamas prielaida, kad išstojimas be sutarties yra pagrindinis pasirinkimas, jeigu nebus pasiūlyta nieko kita. Tačiau parlamentarai nusprendė paremti pataisą, atmetančią bet kokią galimybę išstoti be sutarties.
Vyriausybės pasiūlyme dėl ketvirtadienį turinčio įvykti balsavimo sakoma, jog jeigu įstatymų leidėjai iki kovo 20-osios – likus parai iki ES viršūnių susitikimo pradžios – iš trečio karto pritartų Th. May „Brexit“ sutarčiai, tuomet ji prašytų Bendrijos trumpam atidėti išstojimą, kad sutartis galėtų būti ratifikuota.
Šis procesas galėtų trukti iki birželio 30 dienos.
„Jeigu jis (parlamentas) nepanorės ateinančiomis dienomis paremti sutarties ir jeigu jis nepanorės paremti pasitraukimo be sutarties kovo 29 dieną, tuomet jis duos žinią, jog reikės daug ilgesnio pratęsimo“, – sakė Th. May.
Kalbėdama prieš balsavimą Londone Vokietijos kanclerė Angela Merkel sakė: „Kartu pasiekti tvarkingą išstojimą – ir aš šiandien ypač noriu tai pakartoti – tebėra mūsų bendras interesas.“
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas irgi perspėjo, kad pakartotinių derybų dėl „Brexit“ sutarties negali būti.
„Negalime iš naujo derėtis dėl sutarties, dėl kurios derėjomės kelis mėnesius ir dėl kurios, kaip sakėme, nebegalima derėtis iš naujo“, – pabrėžė jis.