Bėgant metams, „krikščionimis fundamentalistais“ save vadinanti partija sušvelnino savo antikatalikišką požiūrį ir neberagina sekmadieniais rakinti vaikų žaidimų aikštelių ir uždarinėti kavinių bei barų.
Tačiau jos kritikai sako, kad 1977 metais kampaniją „Išgelbėkit Alsterį nuo sodomijos“ pradėjusi partija vis dar neaišsižada savo puritoniškų pažiūrų, ypač abortų ir lyčių lygybės klausimais.
Prasidėjus šios partijos deryboms su T. May vyriausybe, Airijos Respublikoje pasigirdo būgštavimų, kad Belfaste gali būti suardyta politinė pusiausvyra. Taip pakenktų Šiaurės Airijos taikos susitarimui, kuris buvo sunkiai pasiektas po vadinamųjų Neramumų (The Troubles) – tris dešimtmečius trukusio smurto Šiaurės Airijoje.
Pačioje Didžiojoje Britanijoje kilo protestų, jų dalyviai reiškė nepasitenkimą dėl DUP nepritarimo gėjų santuokoms ir abortams, taip pat dėl daugelio įtakingesnių šios partijos narių palaikymo kreacionizmo teorijos mokymui mokyklose ir pasakojimų apie sukarintų pajėgų, per Neramumus kovojusių su katalikų nacionalistais, įtraukimui į švietimo planus.
Per pastaruosius metus DUP jau penkis kartus blokavo tos pačios lyties asmenų santuokas įteisinančio įstatymo priėmimą Šiaurės Airijos parlamente. Vyresnieji partijos nariai net grasino palikti partiją, jeigu ji kada nors pritars tokiam projektui.
„Peteris neves Paulo Šiaurės Airijoje“, – anksčiau šiais metais sakė įtakingas partijos narys Jimas Wellsas.
„Antiairiškas fanatizmas“
Kai kurie aukšto rango DUP nariai – dauguma kurių priklauso dešinių pažiūrų atvirai antikatalikiškam protestantų Oranžiniam ordinui (Orange order) – pasisako už tai, kad kreacionizmo teorijos būtų mokoma visose mokyklose, atsisakant Charleso Darwino mokymų.
Liverpulio universiteto istorijos profesorius Jonas Tonge'as, kuris yra daug parašęs apie DUP, sako, kad nors partija atsikratė tam tikrų dogmų, jos tikrai negalima vadinti pliuralizmo šalininke.
J. Tonge'o 2014 metų knygoje „The DUP: From Protest To Power“ rašoma, kad 54 proc. partijos šalininkų „labai prieštarautų“, jeigu kas nors iš jų artimųjų susituoktų su kitos religijos asmeniu, ir 58,4 proc. nenorėtų, kad jų vaikai lankytų ne protestantišką mokyklą.
Todėl 2005 metais daugelį politikos apžvalgininkų nustebino partijos sprendimas sudaryti valdžios pasidalinimo sutartį su savo aršia priešininke „Sin Fein“ partija – buvusiu Airijos respublikonų armijos (IRA), kuri tris dešimtmečius kovojo už vieningą Airiją, politiniu sparnu.
Nors atrodė, kad Belfasto asamblėja veiks gana nuoširdžiai beveik dešimtmetį, ji įspūdingai žlugo sausį, kai DUP lyderė Arlene Foster įsivėlė į nevykusią atsinaujinamos energijos panaudojimo schemą.
Sausį dėl konflikto tarp dviejų pagrindinių Šiaurės Airijos politinių jėgų – probritiškos Demokratinės junionistų partijos (DUP) ir airių nacionalistų „Sinn Fein“ – žlugo provincijos vyriausybė.
Šis žlugimas privertė „Sinn Fein“ pareikšti perspėjimą apie pasitikėjimo praradimą ir apkaltino DUP „Arogancija ir pagarbos stoka“ mažumoms, ypač airių nacionalistams.
„Nusivylimą kelia tai, kad ryškus persidengiantis antiairiškas ir antikatalikiškas daugelio DUP palaikančių junjonistų fanatiškumas vis dar vaidina svarbų vaidmenį Šiaurės Airijos gyvenime ir politikoje“, – sakė anuomet Andy Pollakas, buvęs Tarpvalstybinių studijų centro direktorius.
A. Foster smerkė politinį smurtą, bet jos partija ilgą laiką buvo kritikuoja,a dėl to, kad dalijasi (politinėmis) platformomis su sukarintomis organizacijomis ir tartum linkusi pritarti ginkluotam pasipriešinimui prieš mėginimus „išparduoti Olsterį“.
Nors DUP pažadėjo balsuoti už įstatymus, susijusius su „Brexit“, gali paaiškėti, kad ji per derybas (dėl Britanijos pasitraukimo yra sunkiai sukalbama partnerė.
Pernai per referendumą DUP ragino balsuoti už „Brexit“, bet Šiaurės Airijoje vis labiau didėja susirūpinimas apie ateityje tikėtiną kontrolės įvedimą prie sienos su Airijos Respublika, – tai primintų baisiąsias Neramumų (The Troubles) dienas praeityje.
ES palaikančiuose sluoksniuose tai suteikia vilties, kad A. Foster galėtų šiek apmalšinti Th. May aršumą „Brexit“ derybose.
„Demokratiniai junionistai pasirinko palaikyti vyriausybę, kuri vis dar pasiryžusi siekti kieto ir destruktyvaus „Brexit““, – sakė pirmadienį Jamesas McGrory, vadovaujantis kampanijai „Open Britain“ (Atviroji Britanija).
„Svarbiausia, kad jie neišduotų rinkėjų, atsitraukdami nuo savo skelbtų pažadų ir įsiveldami į įkyrų ministrų užsispyrimą ekstremaliai ir chaotiškai trauktis iš Europos Sąjungos“, – pridūrė jis.