Šios trys šalys yra paskelbusios nepaprastąją padėtį dėl Baltarusijos taktikos siųsti į pasienį atvykėlius iš Vidurinių Rytų ir Šiaurės Afrikos. Jų veiksmai sukėlė įtampą Europoje ir paskatino raginimus griežtinti sankcijas Minsko režimui.
„Palaikome glaudžius ryšius, dialogą su šiomis trimis šalimis“, – per antradienį vykusį Europos Parlamento piliečių laisvių komiteto posėdį sakė vidaus reikalų eurokomisarė Ylva Johansson.
„Vis dar vertiname [padėtį], bet manau, kad prašysime taisyti kai kuriuos teisės aktus“, – pridūrė ji.
Ji nepatikslino, kada ir kokias konkrečias nuostatas galėtų pareikalauti koreguoti EK.
Tačiau tokius komentarus eurokomisarė išsakė kilus platesniam susirūpinimui dėl migrantų ir prieglobsčio prašytojų apgręžimo į Baltarusiją teisėtumo.
Y. Johansson anksčiau yra sakiusi, kad „išstūmimas niekada neturėtų būti normalizuotas“.
Komentuodamas jos pareiškimus Latvijos gynybos ministras Artis Pabrikas atkirto: „Susidaro įspūdis, kad Europos Komisija gyvena kitoje planetoje ir atstovauja arba tai planetai, arba Baltarusijos ir Rusijos interesams.“
Lenkija spalį priėmė įstatymą, faktiškai įteisinantį migrantų išstūmimą.
Lietuva vasarą irgi priėmė pataisų, leidžiančių kolektyvinius išsiuntimus tam tikrais atvejais.
Antradienį šalies parlamentas paskelbė nepaprastąją padėtį pasienyje, o pasieniečiams leido naudoti „psichinę prievartą“ ir „proporcingą fizinę prievartą“, siekiant neleisti žmonėms neteisėtai atvykti iš Baltarusijos.
Latvija taip pat taiko panašią taktiką zonose, kuriose yra paskelbta nepaprastoji padėtis.
Pagal ES teisę valstybės narės privalo priimti migrantus ir nagrinėti individualius prašymus suteikti prieglobstį.
Ragindama laikytis Bendrijos teisės EK kartu kaltina baltarusių prezidento Aliaksandro Lukašenkos režimą naudojantis migracija kaip „ginklu“.
Y. Johansson taip pat ragina užtikrinti didesnį skaidrumą prie Lenkijos sienos su Baltarusija.
Varšuva pasienyje yra nustačiusi išskirtinę zoną, kurio draudžiama lankytis humanitariniams darbuotojams ir žurnalistams.
Eurokomisarė taip pat atkreipė dėmesį, kad, skirtingai nei Lietuva, Lenkija dar neįsileido tokių ES institucijų kaip sienų ir pakrančių apsaugos tarnyba FRONTEX ir Europos prieglobsčio paramos biuras (EASO).
Varšuva palei 400 km ilgio sieną su Baltarusija yra dislokavusi apie 15 tūkst. karių ir daugybę policijos pareigūnų.