Anot diplomatinių šaltinių, Vokietijos kanclerės pasiūlymo nepalaikė nė vienas kitas premjeras, priklausantis dešiniuosius vienijančiai Europos liaudies partijai (EPP).
„Prieš A. Merkel įvyko savotiškas EPP sukilimas. Ji buvo sutarusi atiduoti socialistams Komisijos pirmininką, bet visi kiti EPP premjerai to nepalaikė “, – BNS sakė aukšto rango diplomatas, tiesiogiai susijęs su derybomis.
Dešiniųjų premjerai pareikalavo laikytis EPP pozicijos, kad pirminius partijos rinkimus laimėjęs M. Weberis būtų nominuotas Europos Komisijos pirmininku.
A. Merkel į derybas Briuselyje atvyko su planu, kurį kartu su kai kuriais kitais Europos politikais parengė Japonijos Osakos mieste vykstant Didžiojo dvidešimtuko susitikimui.
BNS žiniomis, pagal šį planą, Europos Vadovų Tarybos pirmininku būtų tapęs belgų premjeras Charles'is Michelis, M. Weberiui tektų Europos Parlamento pirmininko postas, o užsienio politikos vadove būtų nominuota Bulgarijos eurokomisarė Marija Gabriel.
„Osakos susitarimas žlugo. A. Merkel atsitraukė“, – sakė diplomatas.
Lietuvai susitikime atstovaujanti prezidentė Dalia Grybauskaitė savo ruožtu sakė, kad derybose reikia atsižvelgti ne tik į partijų pozicijas, bet ir geografinį atstovavimą bei lyčių balansą.
Ji žiniasklaidoje minima tarp potencialių kandidatų užimti Europos Vadovų Tarybos pirmininkės pareigas.
Naujo kompromiso paieškos tarp ES lyderių Briuselyje gali užsitęsti iki pirmadienio. Jei jiems nepavyks susitarti, liepą gali būti šaukiamas dar vienas neeilinis susitikimas.
Kaip viena iš galimų datų naujam Europos Vadovų Tarybos posėdžiui minima liepos 15-oji. Tokia data galėtų sujaukti naujojo Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos planus. Dabar jis planuoja, kad pirmojo vizito į užsienį vyks liepos 16-ąją į Varšuvą.
Merkel prognozuoja sunkias derybas
Naujas derybų turas dėl naujo Europos Komisijos vadovo kandidatūros sekmadienį prasidedančiame Europos Sąjungos viršūnių susitikime bus sunkus, pareiškė į Briuselį atvykusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel.
Nė vienas iš realiausiais pretendentais po praėjusį mėnesį įvykusių Europos Parlamento rinkimų laikytų politikų neužsitikrino bendro keturių didžiųjų tradicinių ideologijų partijų paramos, kad galėtų tapti Europos Komisijos pirmininku.
„Šis susitikimas, išsireiškiant tiksliai, žada būti sunkus“, – sakė ji.
A. Merkel žodžiais, derybų dėl postų Europos Komisijoje esmė – nepakenkti ES institucijų darbui.
Vienas iš galimų kandidatų yra A. Merkel palaikomas europarlamentaras konservatorius iš Bavarijos Manfredas Weberis vadovaujantis daugiausiai vietų gavusios Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcijai.
Tačiau jam kol kas nepavyko įveikti pagrindinio varžovo – socialistų kandidato olando Franso Timmermanso.
Sekmadienį prasidedantis ES aukščiausiojo lygio susitikimas Briuselyje – jau trečias bandymas susitarti dėl Europos Komisijos vadovo kandidatūros. Pirmieji du derybų etapai – gegužės 28-ąją ir birželio 20-21 dienomis – baigėsi be rezultatų.
Grybauskaitė ragina ES atsižvelgti į visus kriterinus
Sekmadienį skubos tvarka sušauktame neeiliniame Europos Vadovų Tarybos posėdyje dalyvaujanti prezidentė Dalia Grybauskaitė ragina siekiant susitarimo dėl kandidatūrų į aukščiausius Bendrijos institucijų postus atsižvelgti ne tik į partiškumą.
„Lietuvos vadovė pabrėžė, jog nominacijų procesą labai apsunkina tai, kad iki šiol buvo vadovaujamasi tik kandidatų priklausomybės vienai ar kitai politinei partijai kriterijumi. Tuo tarpu nepagrįstai pamirštami kiti Lisabonos sutartyje numatyti kriterijai, tokie kaip geografinio ir demografinio atstovavimo, lyčių balanso“, – rašoma prezidentės spaudos tarnybos pranešime.
Pasak prezidentės, labiau nei įprastai fragmentuotame Europos Parlamente dar nėra nusistovėjusi aiški politinių jėgų pusiausvyra. Partijos nevienodai interpretuoja rinkimų rezultatus ir siekia išsikovoti kuo daugiau politinės įtakos. O tai gali rimtai apsunkinti tiek pačių Europos institucijų darbą ateityje, tiek ES sprendimų priėmimo procesą.
Šalies vadovės teigimu, rudenį laukia Europos žmonėms svarbūs sprendimai dėl 2021–2027 metų ES biudžeto, „Brexito“, klimato kaitos, todėl Lietuvos ir visos ES interesas – kuo greičiau pasiekti sutarimą dėl kandidatų į ES institucijų vadovus, atsižvelgiant į visus ES sutartyje numatytus kriterijus.