Pirmadienį J. Huntas Briuselyje susitiks su Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrais – jis žada iškelti klausimą dėl to, kad Iranas pažeidžia kai kuriuos susitarimo punktus.
Susitarimui, kuriuo Iranas turėjo apriboti savo branduolinę veiklą mainais už ekonominių sankcijų palengvinimą, pavojus iškilo tada, kai JAV 2018 metais pasitraukė iš susitarimo. Įpykę dėl to, kad Teheranas niekaip neatsikrato sankcijų, kurios pagal 2015 metų susitarimą turėjo būti atšauktos, Irano atstovai pastaraisiais mėnesiais ėmėsi intensyvesnių urano sodrinimo darbų ir griežtų Vašingtono perspėjimų.
Situacija dar labiau paaštrėjo, kai Didžioji Britanija sulaikė Irano naftos tanklaivį.
Šeštadienį J. Huntas teigė, kad karališkųjų karinių jūrų pajėgų sulaikytas tanklaivis galėtų būti paleistas, kai tik Didžioji Britanija bus įsitikinusi, jog nafta, kurią tanklaivis gabeno, nėra susijusi su Sirija.
Pirmadienį J. Huntas dirbs kartu su Europos partnerėmis šalimis, branduolinio susitarimo dalyvėmis – Prancūzija ir Vokietija – ir sieks paskatinti Iraną laikytis savo įsipareigojimų.
Sekmadienį Didžiosios Britanijos, Vokietijos ir Prancūzijos atstovai buvo susitikę ir apie Irano branduolinės veiklos problemą kalbėjosi Paryžiuje. Prieš pirmadienio susitikimą trys šalys išleido bendrą pareiškimą.
Jame išreiškė susirūpinimą dėl Irano siekio peržengti dar vieną 2015 metų susitarimo punktą, vis dėlto, pasak šalių atstovų, tik Teheranas gali užtikrinti, kad susitarimas išliktų.
„Manome, kad atėjo laikas atsakingai veikti – ieškoti būdo, kaip sustabdyti įtampos augimą ir atnaujinti dialogą, – skelbė šalių atstovai. – Gresia tokia rizika, kad visoms atsakingoms šalims reikia minutėlę sustoti ir pasvarstyti dėl galimų jų veiksmų pasekmių“.