Pasak organizatorių, apie 15 tūkst. žmonių dalyvavo mitinge 50-ųjų metinių parke netoli nuo ES būstinės, kur 27 Bendrijos šalių lyderiai ketvirtadienio vakarą pradėjo dvi dienas truksiantį susitikimą.
Gamyklų darbininkai, mokytojai, studentais ir profsąjungų aktyvistais iš Belgijos, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Vokietijos ir kitų ES šalių skandavo "Revoliucija!" ir laikė plakatus su užrašais "Diržų veržimui ne!" bei "Švietimo žaizdos niekada neužgyja".
Protestuotojai kentė šiam metų laikui neįprastą snygį, mėgindami įtikinti 27 ES šalių vyriausybes daugiau nuveikti dėl 26 mln. Europos bedarbių ir nutraukti antrąją euro zonos recesijos bangą nuo 2009 metų.
"Nenorime griežto taupymo priemonių, kurias jie primeta Europos žmonėms. Mums reikia priemonių, kurios grąžintų žmones į darbą. Tik taip galime judėti į priekį", - sakė protestuotojas iš Belgijos profsąjungos CSC Adamas Baudoinas, dėvintis žalią šalmą.
Protestuotojai ragino susirinkusius lyderius nutraukti vyriausybės išlaidų mažinimus, skatinti investicijas kuriant darbo vietas ir priversti bankus bei korporacijas daugiau finansiškai prisidėti, kad pagaliau baigtųsi Europos ekonomikos krizė.
"Kodėl žmonės turėtų mokėti už krizes, kurias sukėlė bankai? - klausė protestuoti atvykęs 25 metų studentas iš Danijos Madsas Hadbergas. - Žmonės praranda darbus, sveikatos apsaugos draudimą, pensijas - bet turtingieji toliau lobsta."
Tarp protestuotojų buvo apie 3 tūkst. darbininkų iš JAV sunkiųjų mašinų gamybos bendrovės "Caterpillar", kuri neseniai paskelbė planuojanti atleisti 1 400 darbuotojų Belgijoje. Dar keli šimtai atstovavo korporacijos "ArcelorMittal" plieno gamykloms Belgijoje ir Prancūzijoje, kurios nukentėjo nuo etatų mažinimo.
Aktyvistai sakė kalbas nuo scenos pagrindinėje protestų vietoje, skanduodami su minia "Visi kartu!" ir "Solidarumas!"
Protestuoti atėjęs mokytojas iš Briuselio Rafas De Weerdtas sakė, jog ES lyderiams reikia liautis klausyti "krūvos ekonomistų, kurie visi sako tą patį", ir pradėti įsiklausyti į rinkėjus.
Mitinge, kurį organizavo 85 nares turinti Europos profsąjungų konfederacija (ETUC), vyko ėmusis griežtų saugumo priemonių: policija buvo užtvėrusi visus kelius aplink Europos Vadovų Tarybos pastatą.
Demonstracija daugiausiai vyko ramiai, bet apie 150 aktyvistų iš Belgijos, Danijos, Vokietijos ir Italijos sakė užėmę ES ekonomikos komisaro Olli Rehno būstinę. Šį pareigūną kai kurie kritikai kaltina nukreipus pietų Europos šalis į recesijos ir skolinimosi spiralę.
Tačiau ES pareigūnai nurodė, kad tie protestuotojai atsidūrė klaidingame pastate - kuriuo naudojasi tik O.Rehno padėjėjai.
Prieš nepakeliamą taupymą nukreipto "Europos pavasario" judėjimo aktyvistai įžengė į to pastato pirmąjį aukštą ir buvo apsupti policijos, kai iš jo išėjo. Protestuotojams buvo uždėti antrankiai, o pareigūnai nuvedė juos į policijos mikroautobusus patikrinti tapatybių.
Nepaisydami pykčio ES lyderiai ketina išlaikyti priverstinių biudžeto išlaidų karpymo kryptį
Nors tūkstančiai protestuotojų reikalavo, kad Briuselyje susitinkantys Europos Sąjungos (ES) lyderiai atšauktų vyriausybių išlaidų apkarpymus, su kuriais siejamas masinis nedarbas ir didėjanti socialinė krizė kai kuriuose Europos regionuose, viršūnių susitikimo dalyviai nepasiūlė beveik jokių naujų sprendinių.
"Šį vakarą, žinant niūrias mūsų ekonomikos perspektyvas, žinant didėjantį susirūpinimą visuomenėje, labai atidžiai apžvalgėme padėtį", - pasibaigus posėdžiui sakė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Hermanas Van Rompuy. Vadovų Tarybą sudaro 27 ES šalių lyderiai.
Tačiau H.Van Rompuy pridūrė: "Vienintelis kelias iš šios krizės - toliau šalinti jos pagrindines priežastis ... Iš naujo patvirtinome savo bendrą ekonomikos strategiją."
Pagrindinę šios strategijos dalį sudaro priemonės, turinčios sumažinti išlaidas ir padidinti mokesčių surinkimą. Šios priemonės mažina ekonomikoje cirkuliuojančių pinigų kiekį, o daugelis ekonomistų sako, kad jos prisideda prie didėjančios nedarbo.
Taip pat buvo išsakytas palaikymas anksčiau paskelbtoms priemonėms, siekiant pagausinti darbo vietų, įskaitant 6 mlrd. eurų (20,7 mlrd. litų) vertės kovos su jaunimo nedarbu programa. Tačiau šie pinigai bus paskirstyti septyneriems metams, o programos finansavimas bus pradėtas tik nuo ateinančių metų sausio 1 dienos.
Ekonomikos "augimas ir darbo vietos nėra dalykai, kuriuos vyriausybės galėtų nupirkti arba iššaukti", aiškino H.Van Rompuy.
Pasak jo, kelerius pastaruosius metus ES vykdyta ekonomikos politika duoda vaisių. Tačiau daugeliui pažanga vis dar skausmingai sunkiai įžvelgiama.
17 euro zonos šalių nedarbas sausį pasiekė rekordines 11,9 proc. aukštumas (pernai tuo pačiu metu buvo 10,8 procento). Jaunimo nedarbas irgi tebedidėja ir siekia 24,2 procento.
Tačiau priemonių, kurias galima rinktis, įvairovė yra ribota. Dauguma lyderių tebėra užsibrėžę greitai sumažinti valstybės skolas - daugiausiai mažinant biudžeto išlaidas ir didinant mokesčius.
Tokia politika provokuoja raginimus baigti griežtą taupymą ir jį keisti ekonomikos augimo skatinimu.
"Recesijos gilinimas dogmatiškai vykdant taupymo priemones neturi jokios ekonominės prasmės", - pažymėjo Europos Parlamento pirmininkas Martinas Schulzas.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel pareiškė, kad nereikia stebėti, jog ES vykdomų priemonių nauda dar nėra juntama.
"Dažnai būna ilgesnis laiko tarpas tarp įgyvendinimo ir reformų - pavyzdžiui, kad padidėtų augimas ir darbo vietų kūrimas", - sakė ji.
Pasak jos, priešinti augimo skatinimo ir taupymo priemones yra klaidinga.
"Biudžeto konsolidacija, struktūrinės reformos ir augimas yra ne prieštaravimai - (šios priemonės) reikalauja vienos kitų, - aiškino A.Merkel. - Būtina sumažinti deficitus, kad būtų galima skatinti augimą ir investicijas."
Dvi dienas vyksiančiame ES viršūnių pavasario susitikime, kuris tęsis iki penktadienio, tradiciškai sutelkiamas dėmesys į ekonomiką, o šįkart ypatinga svarba buvo teikiama didėjančiam nedarbui.
"Nei vienas lyderis negali būti patenkintas padėtimi, kai Europos Sąjungoje 26 mln. žmonių neturi darbo. Štai kodėl esame čia", - sakė Airijos ministras pirmininkas Enda Kenny.
Tačiau lyderiai dar nepasiūlė jokių alternatyvų pagrindiniams griežto taupymo strategijos elementams, nors kai kurie atrodė pasiruošę apriboti tokių priemonių mastą.