P. Mukherjee, kuris prieš kelias savaites buvo paguldytas į ligoninę, mirė sutrikus daugelio organų veiklai. Jis taip pat buvo užsikrėtęs naujuoju koronavirusu.
Bengalų kilmės politikas buvo ekspremjerės Indiros Gandhi protežė ir dirbo jos ministrų kabinete, kai ji sustabdė demokratines teises per liūdnai pagarsėjusią 1975–1977 metų „Nepaprastąją padėtį“.
P. Mukherjee žvaigždė ėmė blėsti po I. Gandhi nužudymo 1984 metais, kai jis varžėsi su jos sūnumi ir įpėdiniu Rajivu Gandhi dėl vadovavimo Kongreso partijai.
Jis trumpam pasitraukė iš Kongreso, bet po R. Gandhi nužudymo 1991 metais vėl sulaukė politinės sėkmės.
Premjero Manmohano Singho valdymo dešimtmetį, 2004–2014 metais, P. Mukherjee buvo jo dešinioji ranka ir vadovavo Gynybos, Užsienio reikalų ir Finansų ministerijoms, be to, partijų akyse pelnė įgudusio derybininko reputaciją.
Tačiau P. Mukherjee darbas finansų ministro poste buvo kritikuojamas – jam nepavyko prastumti ekonomikos liberalizavimo priemonių.
2012 metais jis pasitraukė iš aktyvios politikos ir užėmė didele dalimi reprezentacinį prezidento postą, kuriame išdirbo penkerių metų kadenciją iki 2017-ųjų.
Dabartinis premjeras Narendra Modi iš konkuruojančios nacionalistų partijos „Bharatiya Janata“ sakė, kad P. Mukherjee „paliko neišdildomą žymę mūsų šalies vystymosi trajektorijai“.
"[Jis buvo] žinovas par excellence, iškilus valstybininkas, juo žavėjosi viso politinio spektro [atstovai]", – tviteryje parašė N. Modi.
Dabartinis šalies prezidentas Ramas Nathas Kovindas pavadino P. Mukherjee „viešojo gyvenimo milžinu, su išminčiaus dvasia“ tarnavusiu Indijai.