Demonstrantai, kurių, pasak vieno naujienų agentūros AFP fotografo, buvo apie 10 tūkst., žygiavo Budapešte prieš siūlymą iki 2024 metų pastatyti kompleksą Fudano universitetui – vienai iš prestižiškiausių Kinijos aukštojo mokslo įstaigų.
Kaip rodo Vengrijos ir Šanchajuje įsikūrusio universiteto rektoriaus pasirašyta sutartis, pirmojo tokio pobūdžio komplekso Europoje bendras plotas turėtų būti 500 tūkst. kv. metrų.
Tačiau šis didelio masto projektas sukėlė nerimą dėl Vengrijos diplomatinio nusigręžimo nuo Vakarų šalių, vyriausybės suartėjimo su Pekinu ir didėjančio įsiskolinimo Kinijai. Jis taip pat išprovokavo diplomatinį kivirčą tarp Pekino ir liberalių pažiūrų Budapešto mero.
Nutekinti dokumentai atskleidė, kad Kinija planuoja suteikti Vengrijai 1,3 mlrd. eurų paskolą, iš kurios lėšų bus finansuojama didžioji dalis 1,5 mlrd. kainuosiančio komplekso statybos kaštų.
„Ne Fudanui! Vakarai, o ne Rytai!“ – skelbė vieno plakato užrašas per demonstraciją. Demonstrantai taip pat kaltino V. Orbaną ir jo valdančiąją dešiniąją partiją „Fidesz“ per dideliu bičiuliavimusi su Kinija.
„Orbanas ir „Fidesz“ save vaizduoja antikomunistais, bet iš tikrųjų komunistai yra jų draugai“, – per pirmąją šiemet didelę demonstraciją Vengrijoje naujienų agentūrai AFP sakė 21 metų studentė Szonja Radics (Sonia Radič).
Pervadintos gatvės
Praeitą savaitę paskelbti apklausos rezultatai rodo, kad dauguma Budapešto gyventojų priešinasi Fudano universiteto miestelio statyboms. Sostinės meras Gergely Karacsony (Gergejis Karačonis) savo ruožtu ragino V. Orbaną priverstinai nestumti mieste nepageidaujamų projektų.
Trečiadienį jis paskelbė, kad šalia siūlomos komplekso vietos gatvės bus pervadintos „Laisvojo Honkongo keliu“, „Dalai Lamos keliu“ ir „Uigūrų Kankinių keliu), siekiant atkreipti dėmesį į žmogaus teisių padėtį Kinijoje.
Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas ketvirtadienį pareiškė, kad toks žingsnis „nevertas net paniekos“, bet pridūrė, kad projekto įgyvendinimo tai veikiausiai nepakeis.
V. Orbano vyriausybė argumentuoja, kad prestižinio Fudano universiteto padalinys leistų tūkstančiams Vengrijos ir užsienio studentų įgyti aukštos kvalifikacijos specialybių.
Šis projektas taip pat papildytų ankstesnį planą išplėtoti „Studentų miestelį“ – bendrabučius tūkstančiams Vengrijos studentų. Tačiau G. Karacsony, per visuotinius rinkimus ateinančiais metais planuojantis balotiruotis prieš V. Orbaną, baiminasi, kad didžiąją šio komplekso dalį užims Fudano universiteto padalinys.
Budapešte vykę protestai „neturi prasmės, nes procesas tebėra planavimo stadijoje“, šeštadienį sakė vyriausybės pareigūnas Tamasas Schanda (Tamašas Šanda). Jis pridūrė, kad galutiniai sprendimai bus priimti „2022 metų antroje pusėje“.
Fudano projektas yra naujausias V. Orbano „Atsivėrimo Rytams“ politikos elementų. Analitikai jo strategiją vadina geopolitiniu valansavimu.
Kritikai nacionalistą premjerą vadina Kinijos ir Rusijos „Trojos arkliu“ Europos Sąjungoje ir NATO.
Palankumas Fudano universitetui, 2019 metais iš savo chartijos išbraukusiam bet kokius paminėjimus apie „minties laisvę“, taip pat kelia susirūpinimą dėl akademinės laisvės Vengrijoje.
2018 metais Vidurio Europos universitetas, įkurtas Vengrijoje gimusio JAV milijardieriaus George'o Soroso (Džordžo Soroso), paskelbė buvęs priverstas persikelti iš Budapešto į Vieną dėl įnirtingo teisinio ginčo su V. Orbano vyriausybe.