Balkanų šalį kamuoja politinė sumaištis nuo tada, kai dėl masinių antikorupcinių protestų 2021 metais buvo nuverstas konservatyvaus triskart premjero Boiko Borisovo kabinetas.
Per pastaruosius rinkimus, vykusius birželio mėnesį, rinkėjų aktyvumas šioje Balkanų šalyje buvo mažiausias nuo komunizmo žlugimo laikų ir siekė vos 34 proc., o analitikai prognozuoja, kad spalį rinkėjų aktyvumas bus dar mažesnis, taip pat padidės parama prorusiškoms partijoms.
„Rytoj išleisiu dekretą, kuriuo paskelbsiu pirmalaikius rinkimus spalio 27 dieną“, – sakė prezidentas Rumenas Radevas, patvirtinęs naują laikinąjį ministrų kabinetą, pasiūlytą darbą baigiančio laikinojo premjero Dimitaro Glavčevo, kuriam bus pavesta organizuoti rinkimus.
Nuo 2021 metų, per laikotarpį, kai buvo surengti šešeri rinkimai iš eilės skurdžiausioje ES šalyje, buvo suformuotos tik dvi trumpai gyvavusios administracijos, o didžiąją laiko dalį vadovavo laikinosios vyriausybės.
B. Borisovo konservatyvioji GERB partija laimėjo birželį vykusius rinkimus, tačiau jai pritrūko daugumos, kad galėtų gauti palaikymą savo ministrų kabinetui parlamente.
Dar du partijų bandymai suformuoti valdančiąją daugumą taip pat žlugo, todėl šalis bus priversta eiti į septintus visuotinius rinkimus.
Toks politinis laikotarpis neturi precedento Bulgarijos pokomunistinėje istorijoje nuo 1989 metų. Užsitęsęs politinis nestabilumas taip pat kelia grėsmę šalies siekiui 2025 metais įstoti į euro zoną ir gauti milijardus eurų iš ES.