Protestuotojai, daugiausia – jaunimas, kurie į gatves išeina pastarąsias penkias savaites, reikalauja B. Borisovo konservatyvios vyriausybės ir vyriausiojo prokuroro Ivano Geševo atsistatydinimo, kaltindami juos favoritizmu oligarchų atžvilgiu.
„Sistemos politinės partijos nebegali slopinti didžiulio pokyčių noro Bulgarijoje“, – kreipdamasis į tautą per radiją ir televiziją sakė B. Borisovas.
„Aš gerbiu jaunų žmonių maištą, viskas yra jų rankose“, – pridūrė jis.
Anot B. Borisovo, pakeitus konstituciją būtų galima apriboti prokuratūros, kurią oponentai laiko šališka ir tarnaujančia daliai oligarchų, galias.
B. Borisovas, valdžioje esantis beveik 10 metų, šiuo metu vadovauja konservatorių ir nacionalistų koalicijai, kuri nedelsdama atmetė ministro pirmininko pasiūlymą.
Koalicija sako, kad palaikytų paprastas konstitucijos pataisas, kad balsavimas taptų privalomas, būtų atkurta karinė tarnyba ir uždraustos tos pačios lyties asmenų sąjungos.
Pagrindiniai demonstracijų organizatoriai penktadienį paskelbtame pranešime žiniasklaidai teigė, kad parlamentas, kuriame „vyrauja oligarchinė valdžia“, ruošiasi pasiūlyti konstitucijos projektą, „leidžiantį mafijai sukurti savo pagrindinį įstatymą, o Boiko Borisovui – nusipirkti laiko, kad liktų valdžioje“ iki kitų metų rinkimų.
Jie teigė ketinantys tęsti demonstracijas, kol B. Borisovas atsistatydins.
Iki šiol Bulgarija keitė savo konstituciją keturis kartus.
Pirmoji Tarnovo konstitucija atsirado 1879 metais, pasibaigus Osmanų valdžiai. Ji buvo pakeista 1947-aisiais ir 1971-aisiais, valdant komunistiniam režimui, o pastarąjį kartą – perėjus prie rinkos ekonomikos 1991 metais.
Parlamentui reikėtų inicijuoti sudėtingą ir ilgą konstitucijos teksto perrašymo procesą.
Šiam pasiūlymui turėtų pritarti bent du trečdaliai parlamentarų, o tai reiškia, kad B. Borisovui reikėtų ne tik jo paties koalicijos, bet ir opozicijoje esančių socialistų, kurie dar nesureagavo į šią idėją, palaikymo.
Jei įstatymų leidėjai nuspręstų palaikyti ministrą pirmininką, dabartinės sudėties parlamentas būtų paleistas ir būtų surengti rinkimai, siekiant suburti „steigiamąją asamblėją“, kuri būtų atsakinga už naujos konstitucijos parengimą ir priėmimą. Šis procesas užtruktų mažiausiai metus.
Priėmus naują konstituciją Steigiamoji asamblėja savo ruožtu būtų paleista, o po naujų parlamento rinkimų būtų sudaryta nauja vyriausybė.