Leidinyje rašoma, kad D. Medvedevas tapo pirmuoju Rusijos vadovu, atvykusiu į Buriatiją. Planuojama, kad vienos dienos vizito į Ulan Udė metu Rusijos prezidentas aplankys dvi įmones – aviacijos ir lokomotyvų bei vagonų remonto gamyklas, taip pat apsilankys Valstybiniame Bestuževo rusų dramos teatre, be to, dalyvaus posėdyje, skirtame nagrinėti Rytų Sibiro ir Užbaikalės regiono plėtros problemas.
Lamos ketina paskelbti Dmitrijų Medvedevą Baltosios Taros įsikūnijimu ir atlikti ceremoniją, kuri nebuvo atliekama jau daugiau nei šimtą metų ir kurios metu lama atsigula kniūbsčias prieš dievybės įsikūnijimą, taip išreikšdamas pagarbą. Kaip pranešė žurnalistams Ivolginsko budistų vienuolyno vyresnysis Dagba Očirovas, geriausi Buriatijos meistrai pagamino „Baltojo caro“ – Baltosios Taros įsikūnijimo žemėje – sostą, į kurį lamos ketina iškilmingai pasodinti valstybės vadovą.
„Rusijos vadovo soste sėdinčius asmenis mes, budistai, visuomet garbinome kaip Baltosios Taros įsikūnijimą“,– sako lama Dagba Očirovas. Baltoji Tara paprastai vaizduojama lotoso poza sėdinti ant lotoso sosto su išsiskleidusiu lotosu rankoje. Ji turi septynias akis: porą įprastų, vieną kaktoje (išminties simbolis) ir dar po vieną akį ant delnų ir pėdų.
Ši ceremonija atsirado Jekaterinos II valdymo laikais. 1764 m. imperatorienė pripažino budizmą viena iš valstybinių Rusijos religijų ir įsteigė pandito chambo-lamos – Rytų Sibiro ir Užbaikalės budistų religinio vadovo – postą. Savo ruožtu, budistų dvasininkai paskelbė Jekateriną II Baltosios Taros įsikūnijimu žemėje, o pirmasis chambo-lama Damba Dorži Zajaevas per audienciją nusilenkė jai kaip dievybei.