Iš viso laukiama daugiau nei 200 iš stovyklos išlaisvintų žmonių, daugiausia pagyvenusių žydų, įveikusią ilgą kelionę iš savo namų Izraelyje, JAV, Australijoje, Peru, Rusijoje, Slovėnijoje ir kitose šalyse. Daugelis šių žmonių taip pat yra netekę tėvų ir senelių Aušvice ar kitose nacių mirties stovyklos; dabar juos lydi vaikai, anūkai ir net proanūkiai.
Didžioji dalis 1,1 mln. nacių vokiečių pajėgų nužudytų žmonių buvo žydai, tačiau tarp kalinių buvo ir lenkų bei rusų. Šių tautų atstovų taip pat dalyvaus minėjimo ceremonijoje, kuriai vadovaus Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda ir Pasaulio žydų kongreso prezidentas Ronaldas Lauderis.
Pasaulio lyderiai praėjusią savaitę buvo susirinkę Jeruzalėje paminėti metinių per ceremoniją, daugelio palaikytą konkuruojančiu renginiu.
Tarp susirinkusiųjų Izraelyje buvo Rusijos prezidentas Vladmiras Putinas, JAV viceprezidentas Mike'as Pence'as, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Didžiosios Britanijos princas Charlesas.
Šį įvykį aptemdė politiniai nesutarimai – A. Duda jį boikotavo, reikšdamas protestą dėl V. Putino pareiškimų, kad lenkai atliko tam tikrą vaidmenį sukurstant Antrąjį pasaulinį karą. A. Duda siekė galimybės pasisakyti prieš V. Putino kalbą arba po jos, kad apgintų savo šalies reputaciją nuo tokių kaltinimų, tačiau jam teisė pasakyti kalbą per ceremoniją Jeruzalėje nebuvo suteikta.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis taip pat ruošiasi dalyvauti renginyje Osvencimo mieste Lenkijoje pietuose, kurį okupavę vokiečiai karo metais vadino Aušvicu.
Renginio Lenkijoje organizatoriai – Aušvico-Birkenau valstybinio memorialinio muziejaus ir Pasaulio žydų kongresas – stengėsi atkreipti dėmesį į buvusius stovyklos kalinius.
„Svarbiausia – gyvi išlikę žmonės, o ne politika“, – sekmadienį pareiškė R. Lauderis, atvykęs į mirties stovyklą kartu su keliais buvusiais kaliniais.
Jis perspėjo, kad lyderiai turi dėti daugiau pastangų kovojant su antisemitizmu – pavyzdžiui priimti naujus įstatymus.
Minėjimo išvakarėse gyvi išlikę žmonės, daugelis – prilaikomi savo vaikų ar vaikaičių – vaikščiojo vietovėje, kur jie buvo atvežti gyvuliniuose vagonuose, kur kentėjo nuo bado, ligų ir vos nemirė. Buvę kaliniai sakė, kad atvyko norėdami prisiminti tuos laikus, pasidalyti savo patirtimi su kitais ir pademonstruoti, kad jų nepavyko palaužti žmonėms, siekusiems juos sunaikinti.
Kai kuriems susirinkusiems tai yra vieta, kur nutrūko jų tėvų ir senelių gyvybės – taigi, jie ketina čia sukalbėti žydų gedulo maldą kadišą.
„Neturiu kapų, kur galėčiau nuvykti, ir žinau, kad mano tėvai čia buvo nužudyti ir sudeginti. Taigi, tokiu būdu atiduodu jiems duoklę“, – sakė iš Australijos atvykusi 92 metų Yvonne Engelman, prie kurios prisijungė dar trijų po pasaulį išsibarsčiusių kartų atstovai.
Ji prisiminė, kaip gyvuliniu vagonu buvo atvežta į Aušvicą iš geto Čekoslovakijoje, kaip ji nusirengė, buvo nuskusta ir pasiųsta į dujų kamerą. Per stebuklą tą dieną dujų kamera nesuveikė, todėl ji išliko gyva, nepaisant vergiško darbo ir mirties maršo, kai artėjant frontui dalis kalinių buvo perkelti.
96 metų buvusiai kalinei Jeanette Spiegel buvo 20 metų, kai ji buvo atgabenta į Aušvicą, kur išbuvo devynis mėnesius. Dabar ji gyvena Niujorke ir nerimauja dėl Jungtinėse Valstijose intensyvejančio antisemitinio smurto.
„Manau, kad jie skriaudžia žydus, nes esame labai nedidelė mažuma ir mus lengva skriausti“, – sakė ji, tramdydama ašaras.
„Jaunimas turėtų suprasti, kad niekas nėra užtikrinta, kad gali nutikti baisių dalykų; jie turėtų būti labai atsargūs. Neduok Dieve, kad tai, kas nutiko žydų tautai, kada nors pasikartotų“, – pridūrė moteris.