Isaias Valdezas Riosas liudijo federaliniame teisme Brukline, Niujorke.
61 metų J. Guzmanas Jungtinėms Valstijoms buvo išduotas 2017 metais, prieš teismą jis stojo lapkritį dėl kaltinimų kokaino, heroino ir kitų narkotikų kontrabanda į šalį stambiu mastu ir vadovavimu liūdnai pagarsėjusiam „Sinaloa“ narkotikų karteliui.
Jo teisininkai tvirtina, kad jį pareigūnams pakišo kitas įtakingas narkotikų kontrabandininkas Ismaelis El Mayo Zambada.
39 metų I. V. Riosas – buvęs Meksikos kariuomenės specialiųjų pajėgų narys. Jis J. Guzmanui pradėjo dirbti maždaug 2004 metais. 2014 metais jis buvo sulaikytas Jungtinėse Valstijoje, nuo tada noriai bendradarbiauja su kaltintojais.
Jo teigimu, maždaug 2006 ar 2007 metais I. Zambada Neūžaugai atvežė konkuruojančio Arellano Felixo kartelio narį. Apsauginio teigimu, J. Guzmanas labai nusivylė, kad belaisvis jau buvo kankintas karštu lygintuvu.
Belaisvį J. Guzmanas laikė kelias dienas, du kartus tardė. Galiausiai nurodė darbininkams iškasti jam kapo duobę. Tada kartelio vadas belaisvį pašovė pistoletu ir nurodė jį palaidoti, nors „auka dar buvo gyva ir gaudė orą“, teisme kalbėjo I. V. Riosas.
Neužilgo nutiko dar viena panaši istorija, pasakoja buvęs narkotikų kartelio vado apsauginis. J. Guzmanui buvo atvesdinti du konkuruojančio „Zetas“ kartelio nariai. Po maždaug tris valandas trukusių jų kankinimų, J. Guzmanas nurodė iškasti duobę ir joje uždegti laužą. Tada į galvą nušovė abu „Zetas“ narius, o jų palaikus įmetė į liepsnojančią duobę.
„Sakė norintis, kad neliktų nė kaulelio“, – teisme kalbėjo I. V. Riosas.
Vėliau J. Guzmanas nurodė nužudyti ir I. V. Riosą, nes per klaidą palaikė jį vagimi, tačiau galiausiai visgi persigalvojo. Kaip teisme kalbėjo vyras, po incidento jis buvo paskirtas vieno iš kartelio narkotikų kontrabandos lėktuvų pilotu. Kaltintojai pareiškė besiviliantys, jog savo apklausas baigs jau kitą savaitę, o tada kviesti liudytojus bus J. Guzmano advokatų eilė.
Praėjusią savaitę skelbta, kad buvęs Meksikos narkomafijos bosas „El Chapo“, anot vieno liudytojo, buvusiam Meksikos prezidentui Enrique'i Pena Nieto sumokėjo milijoninį kyšį.
„El Chapo“ davė E. Penai Nietui 100 mln. dolerių (apie 87,6 mln. eurų), antradienį teisme Niujorke sakė liudininkas Alexas Cifuentesas.
Prezidentas pinigus esą gavo 2012 metų spalį, prieš savo kadencijos pradžią. Kolumbietis A. Cifuentesas apie kyšį JAV tarnyboms pranešė jau 2017-aisiais. E. Pena Nietas Meksikos prezidento pareigas ėjo nuo 2012 metų iki 2018-ųjų gruodžio.
Anot CNN, A. Cifuentesas pats buvo narkotikų prekeivis, taip pat artimas asmeninis J. Guzmano patarėjas ir sekretorius. Procesas prieš kadaise galingiausią pasaulyje narkomafijos bosą, laikantis griežčiausių saugumo priemonių, nuo lapkričio vyksta teisme Brukline. JAV teisėsauga, be kita ko, kaltina „El Chapo“ narkotikų prekyba, pinigų plovimu ir vadovavimu nusikalstamai organizacijai - Meksikos narkotikų karteliui „Sinaloa“.
E. Pena Nieto yra ne pirmas prezidentas, įtariamas ryšiais su „El Chapo“. Jo pirmtakas Felipė Calderonas atmetė kaltinimus, kad paėmė kyšį.
J. Guzmanas į JAV nugabeno tonas kokaino ir heroino ir taip uždirbo milijardus. Be to, jam tenka atsakomybė dėl iki 3 000 žmonių nužudymo.
Jei bus nuteistas, J. Guzmanui gresia kalėjimas iki gyvos galvos. Remiantis JAV ir Meksikos susitarimu, mirties bausmė jam negali būti skirta.
Niujorke praėjusių metų lapkričio 5 d. prasidėjo narkotikų barono Joaquino Guzmano, pravarde „El Chapo“ (Neūžauga), teismo procesas dėl vadovavimo didžiausiam pasaulyje narkotikų karteliui ir ketvirtį amžiaus vykdyto kokaino gabenimo į Jungtines Valstijas.
Didžiulis vieno garsiausių pasaulio nusikaltėlių teismo procesas Brukline atsieis milijonus dolerių (eurų) ir tikriausiai truks ilgiau kaip keturis mėnesius.
Prokurorai ne vienus metus rengė bylą J. Guzmanui, kuris Jungtinėms Valstijoms buvo išduotas 2017 metais, po dviejų pabėgimų iš kalėjimo Meksikoje.
Pirmą kartą jis pabėgo pasislėpęs skalbinių vežimėlyje, o antrą – tuneliu, iškastu iki dušo kabinos jo kalėjimo kameroje. Ekspertai sako, kad vyriausybė turi beveik nepaneigiamų įrodymų ir tikriausiai pasiųs 61 metų J. Guzmaną į griežčiausio režimo JAV kalėjimą visam likusiam jo gyvenimui. Tačiau kokia kaina?
J. Guzmano 1989 metais įsteigtas Sinaloa kartelis tebėra labai galingas. Kitas „El Chapo“ bylos atsakovas Ismaelis Zambada, pravarde „El Mayo“, tebesislapsto, o didelio masto narkotikų kontrabanda Meksikoje tęsiasi.
Kaltinamajame akte sakoma, kad Sinaloa kartelis, kuriam J. Guzmanas, kaip nurodoma, vadovavo nuo 1989 iki 2014 metų, tapo „didžiausia narkotikų kontrabandos organizacija pasaulyje, ... turinčia tūkstančius narių“. JAV prokurorai tvirtina, kad nuo 1989 iki 2014 metų kartelis į Jungtines Valstijas nelegaliai atgabeno mažiausiai 154 626 kg kokaino. Kartelis, kuris taip pat gabeno heroiną, metamfetaminą ir marihuaną, uždirbo 14 mlrd. dolerių (12,3 mlrd. eurų).
J. Guzmanas tvirtina esąs nekaltas, bet vyriausybė pateikė tiek daug įrodymų, kad gynyba skundžiasi neturėjusi pakankamai laiko visus juos peržiūrėti. Tarp pateiktų įrodymų yra daugiau kaip 300 tūkst. puslapių dokumentų ir mažiausiai 117 tūkst. garso įrašų. „Šis teismo procesas tikriausiai bus brangiausias per JAV istoriją“, – sakė teisininkas iš Šiaurės Karolinos Robas Heroy, gynęs kitus meksikiečių narkotikų baronus. Kaštai apims apsaugos programas bent jau kai kuriems iš kelių šimtų numatomų liudytojų.
Net J. Guzmano advokatai nežino visų informatoriais tapusių buvusių bendrininkų, samdinių ir varžovų.
Kai kurie informatoriai jau įtraukti į JAV liudytojų apsaugos programą ir gavo naujas tapatybes. Kiti yra kalėjime, specialiuose skyriuose, kur turi būti apsaugoti nuo keršto.
J. Guzmaną Meksika Jungtinėms Valstijoms išdavė 2017 metų sausį, prezidento Donaldo Trumpo kadencijos pradžios išvakarėse. Nuo pat to laiko J. Guzmanas yra laikomas vienutėje Niujorke ir joje praleidžia 23 valandas per parą. Jį gali lankyti tik jo advokatai ir septynerių metų dukterys dvynės. Per pasimatymus kalinį ir lankytojus skiria storas stiklas. Teisėjas uždraudė jį lankyti 29 metų žmonai, grožio karalienei Emmai Coronel. Ji dalyvavo beveik visuose ikiteisminiuose posėdžiuose, per kuriuos iš galerijos jam mojuodavo ir siųsdavo oro bučinius. J. Guzmanas pirmą kartą buvo areštuotas Gvatemaloje 1993 metais ir iki pirmojo pabėgimo 2001-aisiais daugiau kaip septynerius metus praleido Meksikos kalėjime. Meksikiečių jūrų pėstininkai vėl jį areštavo 2014 metų vasarį, bet po metų ir dviejų mėnesių jis vėl pabėgo.
2016 metų sausį J. Guzmanas buvo sučiuptas po Holivudo aktoriaus Seano Penno ir vienos meksikiečių aktorės, kurie norėjo kurti filmą apie jo gyvenimą, apsilankymo. Tas apsilankymas padėjo Meksikos pareigūnams susekti „El Chapo“ buvimo vietą. Šį kartą Meksika nusprendė nusiplauti rankas ir įsodino J. Guzmaną į lėktuvą.