Pasak buvusio CŽV pareigūno Lotynų Amerikai Briano Latellio, likus trims valandoms iki J. F. Kennedy nužudymo 1963 metų lapkričio 22 dieną, vienam aukšto rango Kubos diktatoriaus padėjėjui buvo nurodyta „klausytis bent mažiausių, bent smulkiausių detalių iš Teksaso“, rašo „The Telegraph“.
Šis padėjėjas, žvalgybos pareigūnas Florentino Aspillaga, dirbo ryšių pastate prie F. Castro šeimos namų Havanoje ir didžiąją laiko dalį praleisdavo klausydamasis CŽV radijo signalų.
Tačiau nužudymo dieną jam buvo nurodyta liautis sekus CŽV ryšius, teigia B. Latellis.
Pasak jo, F. Aspillagai buvo pasakyta, jog „vadovybė nori, kad jis nutrauktų savo CŽV darbą, visą su CŽV susijusį darbą“, ir nurodyta visą dėmesį skirti tik Teksasui.
1987 metais F. Aspillaga pabėgo iš Kubos žvalgybos direktorato ir tapo vertingiausiu šios šalies žvalgybos tarnybos dezertyru. CŽV jis papasakojo apie įvykius Kuboje J. F. Kennedy nužudymo dieną, tačiau ši informacija niekada nebuvo paskelbta viešai, tvirtina B. Latellis.
Buvęs CŽV pareigūnas, šiuo metu atliekantis tyrimus Majamio universiteto Kubos ir Kubos – Amerikos studijų institute, gavo šią informaciją iš paties F. Aspillagos, kai rinko iš jo medžiagą naujai knygai apie F. Castro žvalgybos operacijas.
Anot knygos „Castro's Secrets: The CIA and Cuba's Intelligence Machine“ („Castro paslaptys: CŽV ir Kubos žvalgybos mašina“), F. Aspillaga jį apklaususiems CŽV pareigūnams sakęs: „F. Castro žinojo. Jie žinojo, kad Kennedy bus nužudytas“.
B. Latellis taip pat rašo, kad L. H. Oswaldas iš Kubos ambasados Meksikoje negavo Kubos vizos ir pažadėjo nušauti prezidentą J. F. Kennedy, jog parodytų, kad yra tikras revoliucionierius.
„Fidelis žinojo apie L. H. Oswaldo ketinimus ir nedarė nieko, kad užkirstų kelią šiam aktui“, - rašoma knygoje.
Knygos autorius laikraščiui „The Miami Herald“ pažymėjo: „Nesakau, kad Fidelis Castro užsakė šį nužudymą. Nesakau, kad L. H. Oswaldas buvo jam pavaldus. Taip galėjo būti, bet aš to netvirtinu, nes tam neradau jokių įrodymų“.