Pirmadienį jis pareiškė, kad Ukraina nedvejos „atsakyti“, jeigu Kremlius nuspręs pradėti puolimą šalies rytinėje dalyje, norėdamas „išlaisvinti“ ten gyvenančius rusakalbius, informuoja independent.co.uk.
„Jeigu taip nutiktų, net neabejoju, jog Ukrainos vyriausybė ir kariuomenė reaguotų, ir Europoje kiltų karas tarp dviejų labai grėsmingų kariuomenių“, – pirmadienį BBC nurodė M. McFaulas.
Buvusio ambasadoriaus perspėjimas nuskambėjo po to, kai Rusijos televizijos laidų vedėjas Dmitrijus Kiseliovas savaitgalį per valstybinę televiziją pranešė, kad šalis atsidūrė „per žingsnį nuo karo“.
Be to, Vladimiro Putino propagandistu vadinamas D. Kiseliovas Ukrainą pavadino „nacistine“ valstybe ir sakė, kad Rusija gali būti priversta ją „denacifikuoti“ jėga. Jo teigimu, šis procesas baigtųsi Ukrainos „ekonomikos ir kariuomenės žlugimu“.
Manoma, kad per pastarąsias savaites Rusija sutelkė apie 80 tūkst. karių Kryme ir prie rytinės sienos su Ukraina, įskaitant tankus, artileriją, šarvuotuosius transporterius ir pagalbinę karinę techniką.
Ginkluotųjų pajėgų telkimas sutapo su naujausių paliaubų nutraukimu rytinėje Ukrainos dalyje, kur Rusijos remiami separatistai ne vienerius metus kovoja su šalies kariuomene.
G7 šalys ragina Rusiją nutraukti provokacijas ir deeskaluoti įtampą Ukrainoje
Didžiojo septyneto (G7) šalys paragino Rusiją „nutraukti savo provokacijas ir deeskaluoti įtampą“ Rytų Ukrainoje, Maskvai telkiant pajėgas prie Ukrainos sienų.
G7 šalių užsienio reikalų ministrai išplatino bendrą pareiškimą prieš prasidedant NATO viršūnių susitikimui Briuselyje, kilus nerimui, kad nuo 2014 m. besitęsiantis karinis konfliktas Rytų Ukrainoje gali vėl įsižiebti.
Ministrai, daugumos kurių šalys taip pat priklauso NATO, „yra giliai sunerimę dėl didelio Rusijos kariuomenės pajėgų telkimo prie Ukrainos sienų ir neteisėtai aneksuotame Kryme“, sakoma pranešime.
„Šis plataus masto pajėgų judėjimas be išankstinio įspėjimo kelia grėsmę ir destabilizuoja situaciją. Mes raginame Rusiją nutraukti savo provokacijas ir nedelsiant deeskaluoti įtampą pagal tarptautinius įsipareigojimus“, – teigiama pranešime.
G7 šalys – JAV, Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Vokietija, Italija, Kanada ir į NATO sudėtį neįeinanti Japonija – taip pat paragino Rusiją laikytis „tarptautinių principų ir įsipareigojimų dėl kariuomenės judėjimo skaidrumo“.
Kovą G7 šalys teigė nepripažįstančios Krymo aneksijos, o dabar pakartojo ankstesnį pranešimą, kuriame išreiškė paramą „Ukrainos nepriklausomybei, suverenitetui ir teritoriniam vientisumui pagal tarptautinės bendruomenės pripažintomis sienomis“ ir palaikymą „Ukrainos susilaikymo pozicijai“.
Rusija įspėja dėl ginklų tiekimo Ukrainai
Aštrėjant konfliktui Rytų Ukrainoje, Maskva įspėja dėl ginklų tiekimo Kijevui.
„Mes raginame visas šalis, su kuriomis kalbamės, tarp jų – Turkija, išanalizuoti visuomet karingus Kijevo režimo pasisakymus, - pirmadienį lankydamasis Egipte sakė užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, kurį cituoja agentūra „Interfax“. – Mes įspėjame jas nekurstyti šių militaristinių nuotaikų“.
Turkija toliau tiekia Ukrainai kovinius dronus. Kijevas jau 2019 metais pasirašė atitinkamą susitarimą. Pusė tuzino dronų, anot žiniasklaidos, jau gauta. Pasak Gynybos ministerijos Kijeve, praėjusį gruodį sudaryti nauji susitarimai dėl kovinių dronų, įskaitant amuniciją, pristatymo bei patrulinių laivų pirkimo.
S. Lavrovas, be to, kritikavo JAV karo laivų nusiuntimą į Juodąją jūrą. Klausimas esą lieka atviras – ko JAV ten, už tūkstančių kilometrų nuo savo teritorijos, nori.
ES, jos pačios teigimu, su dideliu nerimu stebi Rusijos dalinių judėjimą netoli sienos su Ukraina ir Krymo pusiasalyje. Maskva raginama atsisakyti visų žingsnių, kurie kelia tolesnę įtampą, sakė ES užsienio politikos įgaliotinio Josepo Borrellio atstovas. Nauja konflikto eskalacija, ES požiūriu, būtų nepriimtina.
Be to, Rusija raginama sustiprinti pastangas įgyvendinti 2015 metų taikos planą, kalbėjo atstovas. ES sveikina Ukrainos pastangas šia kryptimi.