Rusijos federalinė saugumo tarnyba (FSB) neleidžia milijonams rusų išvykti į užsienį. Pačios tarnybos pareigūnai yra laikomi neišleistinais (nevyjezdnyje). O anksčiau šiais metais šalies pasienyje buvo sugriežtinta norinčiųjų išvykti iš šalies kontrolė teigiant, kad „pasikeitė geopolitinė situacija“.
Šiuo metu keliems milijonams rusų yra uždrausta išvykti į užsienį, ypač į Jungtines Valstijas. O daugiau nei du milijonai žmonių visai negali išvykti iš šalies. Skaičius Rusijos piliečių, įtrauktų į vadinamuosius „stop sąrašus“, bei valstybės tarnautojų, įpareigotų neišvykti iš šalies, nes pasirašė konfidencialumo sutartis, sparčiai auga.
Taip pat auga Rusijos elito nerimas, kad formuojama nauja geležinė uždanga, primenanti apie keliavimo apribojimus sovietiniais laikais.
Buvęs sovietinio KGB karininkas Genadijus Gudkovas dėl susidariusios padėties kaltina per daug išaugusį nerimą dėl saugumo ir nuogąstavimus dėl didelio masto protų nutekėjimo. Tai, kad Kremlius draudžia milijonams kariuomenės atstovų, policijos pareigūnų ar bet kam, turinčiam prieigos prie slaptos informacijos, išvykti iš šalies, yra augančios didžiulės paranojos ženklas, leidiniui sakė G. Gudkovas.
„Aš tikiu, kad nemažai užsienio šalių norėtų pasamdyti rusų specialistų, tačiau esu tikras, kad jiems nereikia jokio policijos seržanto ar darbininkėlio, kaip vienas mano giminaičių, kuris dirba smulkias mažos svarbos detales gaminančioje aviacijos įmonėje, kuriam neseniai taip pat buvo uždrausta keliauti“, – sakė jis.
G. Gudkovas savo jaunystę praleido už pokarinės geležinės uždangos, kurią komunistų lyderiai sukūrė siekdami neleisti sovietinių respublikų ir Sovietų Sąjungos satelitinių šalių piliečiams turėti bet kokį tiesioginį ryšį su Vakarais. G. Gudkovas pažymėjo, kad Michailas Gorbačiovas sunaikino geležinę uždangą, siekdamas „pakeisti tarptautinių santykių pobūdį, užbaigti ideologinę konfrontaciją ir ypač nutraukti ginklavimosi varžybas“.
Panašu, kad po trijų dešimtmečių Kremlius kuria naują geležinės uždangos versiją, o jo agentai, veikiantys visoje Europoje, jau kalba apie ideologinę konfrontaciją su Vakarais.
1987 metais KGB tuomet 31 metų seržantą majorą G. Gudkovą nusiuntė į Jungtines Valstijas rinkti žvalgybinės informacijos. G. Gudkovas daugiau nei du mėnesius praleido Vašingtone, Niujorke, Floridoje ir kitose Amerikos valstijose, kur rinko informaciją apie amerikiečių inžinerinę ir kultūrinę pažangą.
„Man sekėsi taip gerai, kad man grįžus į Maskvą mane siūlėsi paaukštinti, – sakė G. Gudkovas. – Tačiau jau tada ėmiau abejoti režimu ir ta korumpuota partija, kuri smukdė mano šalį.“
Šių metų balandį FSB pateikė prezidentui Vladimirui Putinui naujas taisykles, apibrėžiančias grėsmes Rusijos nacionaliniams interesams, suverenitetui, gamtos ištekliams. Nuo konflikto su Ukraina pradžios 2014 metais Rusijos valdžia uždraudė daugiau nei trims milijonams valstybės darbuotojų vykti į Jungtines Valstijas ir kitas NATO šalis.
„Atsižvelgiant į tai, kaip greitai šiais laikais vystosi technologijos, nematau praktinės šių draudimų prasmės, išskyrus norą pamokyti savo darbuotojus mylėti gimtinę, – leidiniui „The Daily Beast“ kiek ironiškai sakė advokatas Fiodoras Petrovas. – Civilizuotame pasaulyje teismas sprendžia, ar uždrausti asmeniui keliauti. Tačiau Rusijoje mūsų teismai tik patvirtina sprendimus, kurie neturi prasmės.“
2016 metais Vidaus reikalų ir Gynybos ministerijos, FSB, Užsienio žvalgybos tarnyba (SVR), Nepaprastųjų situacijų ministerija ir Federalinė kalėjimų tarnyba gavo sąrašą trylikos šalių, kurios yra laikomos draugiškomis ir saugiomis keliauti.
„Rodos, kad valdžia suvokė, kad per daug Kremliaus kritikų palieka šalį, ir kad protų nutekėjimas yra gėdingas, tad dabar tyčia apsunkina galimybes keliauti“, – sakė Sankt Peterburgo universiteto profesorius ir radijo stoties „Echo Moskvy“ redaktorius Valerijus Nečajus.
Šiais metais FBS pareigūnams yra leidžiama keliauti į Vidurio Azijos šalis, Abchaziją, Pietų Osetiją – dvi nuo Gruzijos atskilusias ir daugumos šalių nepripažintas respublikas – Armėniją, Azerbaidžaną, Baltarusiją, Vietnamą, Kubą ir Kiniją.
„Dauguma valstybės tarnautojų savanoriškai sutiko riboti savo keliones, ministerijose gavę nurodymus, taip siekiant išvengti provokacijų prieš mūsų valstybės tarnautojus“, – leidiniui „The Daily Beast“ sakė prokremliškas analitikas Jurijus Krupnovas.
Šiandien būtų sunku suskaičiuoti, kokia procentinė dalis Rusijos valstybės tarnautojų patys sutiko atsisakyti teisės vykti į užsienį, ar tai būtų dėl patriotinių jausmų ar mainais į stabilų darbą ir atlyginimą.
Gegužę daugiau rusų nei bet kada – iki 2,3 mln. žmonių – atsidūrė „stop sąrašuose“ dėl jų tariamų finansinių skolų valstybei, paprastai banko paskolų pavidalu.
„Užjaučiu žmones, kuriems uždrausta keliauti, ir tikiuosi, kad jie greitai atsikratys savo skolų, – sakė Maskvoje dirbantis žurnalistas Michailas Galustovas. – Ir taip nelabai norėjau Rusijoje imti banko paskolos, tačiau dabar, atsižvelgus į galimybę patekti į draudžiamųjų sąrašą, manau, kad reikėtų vengti bet kokių finansinių įsipareigojimų.“
Daugiau nei 70 proc. rusų neturi reikalingo dokumento keliauti į užsienį. Tačiau elitas keliauja, jų nuomonė yra svarbi ir jie yra įpratę naudotis paslaugų centrais, kad šie derėtųsi su biurokratais dėl vizų ir kitų kelionių dokumentų.
Todėl kai neseniai Rusijos parlamento nariai Olegas Morozovas ir Konstantinas Kosačiovas pasiūlė federalinio įstatymo pataisas, kurios ribotų, ir gal net nutrauktų tokių centrų veiklą, socialiniai tinklai tiesiog sprogo.
Rusai dažnai sako, kad politika jau seniai mirusi, kad nėra jokios demokratijos, tačiau vis dar gyvuoja vienas dalykas: valdžia greitai reaguoja į neigiamą visuomenės nuomonę. Galiausiai Valstybės Dūma atmetė tokį įstatymo projektą, bent jau kuriam laikui. Visų vizų centrų uždarymas paveiktų elitą ir paskatintų dar didesnį visuomenės pasipiktinimą.
Opozicinės grupės – tiek liberalios, tiek ir komunistinės – pastarąjį mėnesį rengė piktų protestų.
„Per visus televizijos kanalus mes girdime, kaip Europa yra supuvusi, o Amerika yra š..as, – per vieną protestą Murmanske per mikrofoną rėkė protestuotojas. – Tačiau mūsų valdžia siunčia ten savo vaikus, statosi rūmus ir Vakaruose praleidžia atostogas!“
1987 metais pirmoji kelionė į Jungtines Valstijas padarė didelį įspūdį KGB pareigūnui G. Gudkovui.
„Kai grįžau iš Amerikos, nedideliam ratui savo KGB kolegų, prokurorų ir Komunistų partijos aukštesnio rango narių pasakiau, kad mūsų šalis nuo Jungtinių Valstijų atsilieka mažiausiai šimtu metų. Visi mano paminėti pavyzdžiai yra aktualūs ir šiandien, – sakė jis. – Tačiau egzistuoja didelis skirtumas tarp Sovietų Sąjungos lyderių ir dabartinių Kremliaus aukščiausių pareigūnų, įskaitant V. Putiną ir užsienio reikalų ministrą Sergejų Lavrovą, kurių šeimos yra užsienyje: dauguma šiuolaikinio Rusijos elito narių čia laiko tik kelis drabužėlius ir pasus. Jie yra pasirengę išvykti. Baiminasi, kad Vakarai jų neįsileis. Vakarų geležinė uždanga būtų efektyviausias įrankis prieš V. Putino kleptokratiją.“