Jis taip pat pasiuntė žinutę pačiam D. Trumpui: „Nepaverskite Ukrainos savo Afganistanu.“
Apie D. Trumpą buvęs Danijos ministras pirmininkas sakė: „Jam nepatinka pralaimėti, jis nori visada laimėti. O norint laimėti, reikia gero sandorio.“
Toks susitarimas reikštų, kad Ukraina gali gauti daugiau ginklų – maža to, dar ir leidimą juos naudoti savo nuožiūra, mano A. F. Rasmussenas.
„D. Trumpas gali labai nemaloniai nustebinti V. Putiną. Pasakysiu tik tiek: D. Trumpai, nepaverskite Ukrainos savo Afganistanu“, – pridūrė buvęs NATO generalinis sekretorius.
Baigęs vadovauti NATO, A. F. Rasmussenas įkūrė „Global Foundation“, organizacija turi būstinių Kopenhagoje, Briuselyje ir Kyjive.
„Naujajam Amerikos prezidentui turiu labai aiškią žinutę – neleiskite Ukrainai tapti jūsų Afganistanu. Neleiskite Putinui jūsų įveikti. Būkite tvirtas lyderis, siekite taikos Ukrainoje, sąžiningos taikos, teisingos ir tvarios, kuri ir ateityje užtikrintų saugumą“, – pridūrė A. F. Rasmussenas.
Kalbant apie tai, ar būsimas taikos susitarimas turėtų apriboti Ukrainos narystę NATO, A. F. Rasmussenas yra nusiteikęs kategoriškai.
„Tai turi būti susitarimas, Ukrainai užtikrinsiantis stabilumą. Mano galva, tai reikštų leidimą Ukrainai tapti NATO nare ir būti apsaugotai 5-uoju straipsniu“, – „Euronews“ sakė buvęs NATO generalinis sekretorius ir priminė, kad, jeigu užpuolama NATO valstybė narė, aljansas tai traktuoja kaip ataką prieš visas nares.
Apie D. Trumpo įtaką NATO A. F. Rasmussenas taip pat laikosi griežtos pozicijos. D. Trumpas ne kartą kritikavo Aljansą ir skundėsi, esą, Jungtinės Valstijos per daug prisideda prie jo biudžeto, o Europos valstybės gynybai skiria per mažai pinigų. Rinkimų kampanijos metu jis akcentavo, kad JAV NATO valstybes nares nuo galimo Rusijos puolimo gins tik tokiu atveju, jeigu jos vykdys įsipareigojimus gynybai.
„NATO išgyveno nuo 1949 metų, kai buvo įkurtas. Nemanau, kad D. Trumpas pasitrauks iš NATO. Labai daug priklauso nuo mūsų Europoje, tik mes galime užtikrinti stiprų NATO ateityje prisiimdami už tą ateitį atsakomybę“, – pridūrė buvęs Aljanso generalinis sekretorius ir pridūrė, kad dabartinis NATO valstybių tikslas – 2 proc. BVP gynybai – privalo būti padidintas iki 3 proc. Toks skaičius labiau primintų Šaltąją karą ir „turėtume grįžti į tokį lygį“.
Paklaustas, ką patartų Markui Ruttei, naujajam Aljanso generaliniam sekretoriui, A. F. Rasmusenas palietė finansavimo temą: „Tikiuosi, kad jis darys spaudimą didinti investicijas gynybai. Visos Aljanso valstybės narės privalo daugiau investuoti į mūsų visų saugumą Europoje.“
