„Reuters“ publikacijoje teigiama, kad J. Bideno kadencijos metais sprendimus dėl pagrindinių siuntų ir ginklų Ukrainoje stabdė ne tik kelis mėnesius trunkantis Kongreso delsimas, bet ir vidaus diskusijos dėl eskalacijos su Rusija rizikos, taip pat susirūpinimas dėl to, ar JAV atsargos yra pakankamos. Prie painiavos esą prisidėjo ir chaotiška ginklų sekimo sistema, kurioje net sąvokos „pristatytas“ apibrėžimas JAV kariuomenės padaliniuose skyrėsi.
Reaguodamas į šią publikaciją, Jungtinėse Valstijos įsikūrusiame analitiniame centre dirbantis A. Ilarionovas teigia, jog „Reuters“ publikacijoje pateikiama informacija nėra tiksli, nes Kongresas kliūčių teikti paramą nesudarė.
„Niekada nebuvo jokio ryšio tarp diskusijų apie problemas Kongrese ir Jungtinių Valstijų karinės pagalbos teikimo Ukrainai vėlavimo. Jungtinių Valstijų Kongresas 2022, 2023 ir 2024 metais priėmė reikiamus sprendimus, kad suteiktų karinę pagalbą Ukrainai. Mano nuomone, šių sprendimų nepakako, tačiau, net ir mano nuomone, ši nepakankama J. Bideno ir jo administracijos karinė pagalba nebuvo įgyvendinta tiek, kiek jai pritarė Kongresas. Karinės pagalbos Ukrainai pauzė nuo 2023 metų gruodžio 27 dienos iki 2024 metų balandžio 24 dienos, t. y. beveik keturis mėnesius, buvo išimtinai J. Bideno arba jo administracijos asmeninė nuožiūra“, – teigė A. Ilarionovas, duodamas interviu žurnalistei Liudmilai Nemiriai.