„Tai jis caras ir žiūri į jus nugaišusios žuvies akimis, spaudžia jus ir bando įbauginti. O paskui išvaro iš patalpos visus vertėjus, patogiau įsitaiso krėsle ir vokiečių kalba labai nuoširdžiai, maloniai su jumis bendrauja.
Taip, tai žmogus chameleonas, mokytas rasti silpnąsias politikų vietas. Dėl to man jis yra labai įdomus personažas pasauliniu mastu, su kuriuo reikia būti įtempus ausis ir netraktuoti jo pernelyg lengvabūdiškai. Jis nori, kad jį vertintų rimtai. Ir, man atrodo, jis teisus – jį reikia vertinti rimtai“, – aiškino V. V. Freiberga.
Sprendžiant iš visko, buvusi Latvijos vadovė papasakojo apie savo patirtį, bendraujant su V. Putinu, nes jos žodžiai sutampa su išsakytomis mintimis 2014 m. Žurnalui „Klubs“. Jos teigimu, per patį pirmą susitikimą V. Putinas taikė bauginimo taktiką.
„Ponas V. Putinas mėgino mane įbauginti jau per pirmą susitikimą. Kai nepavyko, jis supyko, – pareiškė V. V. Freiberga. – Bet jis sugebėdavo per tris sekundes nutaisyti mandagų veidą ir pavirsti visiškai kitokiu žmogumi, tą jis mokėjo. Griežto pono ir draugiško žmogaus veido išraiškas jis iš tiesų mokėjo keisti taip vikriai, kaip išsižioti ir susičiaupti.“
V. V. Freibergos teigimu, V. Putinas bandė siekti savo per santykį: „Jis stengėsi sukurti didelės imperijos atstovo įvaizdį – jūs ten su savo žemele kažką bandote... Pavyzdžiui, <...> pasakodamas, kaip SSRS laikais nebuvo sienų, visi galėjo broliškai keliauti šen ir ten, ir kaip tai buvo puiku. Atsakiau: „Žinote, daugelis mano tėvynainių geriau važiuos su savo latvišku pasu į Paryžių ir į Londoną, o nes į Sibirą gyvuliniuose vagonuose.“ Tai nebuvo ta kryptis, kuria jis norėjo pakreipti pokalbį“, – pastebėjo V. V. Freiberga.