„Vasario 21 dieną Janukovyčius buvo Prezidento administracijoje, o antroje dienos pusėje išvažiavo į savo rezidenciją „Mežigorjė“. Maždaug 22 val. radijo ryšiu sužinojau, kad Janukovyčius iš savo rezidencijos išskrido nežinoma kryptimi. Po kelių valandų gavau nurodymą su kitais apsaugos vyrais vykti į Charkovą. Į Charkovą išvykome keliais automobiliais. Išvykome atskirai, susitarėme susitikti 110-ajame kelio Kijevas-Charkovas kilometre“, – pasakoja buvęs apsauginis.
Anot V. Rizničenkos, į prezidento rezidenciją Charkove apsaugos darbuotojai atvažiavo vasario 22 dienos 10 valandą ryto.
V. Janukovyčius jau buvo ten.
„Tą dieną V. Janukovyčius su kortežu išvyko į Charkovo oro uostą, ten buvo du sraigtasparniai. Į vieną iš jų sėdo V. Janukovyčius ir keli apsaugos darbuotojai, o į antrąjį – aš ir dar keli mano kolegos. Išskridome man nežinoma kryptimi. Po kelių valandų mums pranešė, kad su mumis susisiekė „Ukraeroruch“ dispečeris ir reikalauja grįžti į Charkovą, pabrėžė, kad tai Turčynovo (2014 metais Aleksandras Turčynovas ėjo Ukrainos prezidento pareigas) įsakymas. Pilotai pareiškė, kad mes negalime grįžti į Charkovą, nes neužteks degalų, ir nusprendėme leistis Donecko oro uoste“, – prisimena V. Rizničenka.
Buvusio prezidento apsauginis pasakoja, kad praėjus kelioms minutėms po nusileidimo Donecke apsaugos darbuotojai sulaukė nurodymo susėsti į du lėktuvus.
„Po kurio laiko, mes dar nebuvome pakilę skrydžiui, pas mus atėjo Valstybinės pasienio apsaugos tarnybos pareigūnai ir pareiškė, kad išskristi šiais lėktuvais mums nevalia, nes nesutvarkyti kažkokie dokumentai“, – prisimena buvęs apsauginis.
Jis pasakoja, kad V. Janukovyčius persėdo į automobilį ir nuvažiavo, o keli apsauginiai pasiliko oro uoste.
„Iškrovėme daiktus ir nuvažiavome jam iš paskos. Nežinoma kryptimi. Atvažiavome prie didelio namo Donecke. Toliau pajudėjome Krymo kryptimi. Galėjo būti vasario 22 diena, maždaug 22 val., tiksliai nepamenu. Prie Berdiansko privažiavome lauką. Jame nusileido trys sraigtasparniai Mi-8. Ant šono buvo matoma raudona žvaigždutė. Pilotai buvo mums nepažįstami, skiriamųjų ženklų neturėjo. Manau, kad tai galėjo būti Rusijos sraigtasparniai. Tai buvo Ukrainos teritorija, Berdiansko rajonas“, – sako buvęs apsauginis.
V. Rizičenka pabrėžia, kad pro sraigtasparnio langą buvo matoma, kad jis skrenda virš jūros.
„Nusileidome man nežinomame oro uoste, ten mus pasitiko Rusijos Federacijos kariai. Buvo vagonėlių, išbuvome ten iki ryto. Kur nusileido V. Janukovyčius, mes nematėm. Ryte sėdome į lėktuvą An-26, kur buvo Janukovyčius, mes ir grupelė ginkluotų žmonių.
Išskridome nežinoma kryptimi. Nusileidome man nežinomame oro uoste. Pasakė, kad dėl techninių problemų po pusantros valandos mus paims kitas lėktuvas.
Techninis transportas oro uoste buvo su užrašu „Anapa“. Spėju, kad tai galėjo būti Rusijos Anapos miestas“, – prisimena V. Rizičenka.
Buvęs buvusio prezidento apsaugos darbuotojas teigia, kad po kurio laiko juos, nusileidusius Kryme, pasitiko Rusijos kariškiai.
„Atvykome į Jaltą, užsukome į sanatoriją ar poilsio bazę, priklausančią Rusijos Federacijai. Tai buvo vasario 23 dieną, maždaug 17-18 val. Tos pačios dienos 22 valandą mus skubiai surinko ir išvežė Sevastopolio kryptimi. Prie Sevastopolio užsukome į karinį dalinį, ten buvo rusų kariškių. Vėliau užsuko Janukovyčius ir mums pasiūlė: kas nori, gali su juo vykti toliau, o kas nori pasilikti, gali pasilikti. Kur važiuoti, jis nepatikslino, pasirašė atsisakąs apsaugos. Tada atidavėme ginklus ir kitą rytą traukiniu grįžome į Kijevą“, – teigia buvęs apsauginis.
Prorusiškų pažiūrų Ukrainos prezidentas V. Janukovyčius pabėgo į Rusiją 2014-ųjų vasarį, jo šalyje įsiplieskus provakarietiškai Maidano revoliucijai. Tų metų kovą Rusija okupavo ir aneksavo Ukrainai priklausantį Krymą, o vėliau Rytų Ukrainoje prasidėjo naujosios Kijevo vyriausybės konfliktas su prorusiškais separatistais.