Esą nuodai buvo pačios Julijos Skripal, atskridusios į Didžiąją Britaniją, lagamine.
Ji pati šio fakto nežinojo.
Remiantis šaltinais, tyrėjai šiuo metu kaip tik tiria versiją, jog nuodinga medžiaga dar Rusijoje buvo impregnuoti drabužiai, užkrėsta kosmetika ir dovanos, buvę 33 metų buvusio dvigubo agento dukros lagamine.
Vienas iš leidinio pašnekovų paaiškino, kad į Julijos butą Maskvoje gana lengvai galėjo patekti piktavaliai, kurie ir galėjo į jos daiktus įdėti nervus paralyžiuojančių medžiagų.
Remiantis šaltiniais, antiteroristinė policija ir MI5, atlikę tyrimą, versijos, esą nusikaltėliai, įvykdę cheminę ataką, patys į Didžiąją Britaniją atsigabeno cheminį ginklą „Novičok“, atsisakė.
Kaip tvirtina tyrėjai, policijos pareigūnas Nickas Braley, paguldytas į ligoninę dėl apsinuodijimo nervus paralyžiuojančia medžiaga simptomų, apsinuodyti galėjo ne vietoje, kur buvo aptikti S. Skripalis ir jo dukra, kaip kad manyta anksčiau, bet buvusio agento namuose.
Didžiosios Britanijos vyriausybės duomenimis, prieš buvusį rusų šnipą Sergejų Skripalį ir jo dukrą buvo panaudota sovietų gamybos „Novičiok“ grupės karinė kovinė medžiaga.
Londonas ir kelios jo sąjungininkės kaltina Rusiją įvykdžius pasikėsinimą į S. Skripalį. Tai yra pirmas kartas nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos, kai buvo panaudotas toks cheminis ginklas.
Pasak rusų chemiko Vilio Mirzajanovo, „Novičiok“ nuodai Šaltojo karo metais buvo sukurti valstybiniame tyrimų institute Maskvoje. 83-erių mokslininkas, kuris 1995 metais emigravo į JAV, laikomas vienu šios labai nuodingos medžiagos „tėvų“.
66 metų rusas S. Skripalis ir 33-ejų jo duktė Julija kovo 4-ąją buvo rasti ant suolelio be sąmonės Solsberio mieste į pietvakarius nuo Londono. Jie su gyvybei pavojingais apsinuodijimo simptomais buvo nuvežti į ligoninę.
Rusija neigia kada nors gaminusi „Novičiok“ kovines medžiagas.
„Nei Sovietų Sąjungoje, nei Rusijoje nebuvo cheminių kovinių medžiagų pavadinimu „Novičiok“ kūrimo programų“, – naujienų agentūrai „Interfax“ pareiškė Rusijos užsienio reikalų viceministras Sergejus Riabkovas.
Rusija, anot jo, savo tyrimus cheminio ginklo srityje nutraukė 1997-aisiais įsigaliojus tarptautinei cheminio ginklo konvencijai ir dabar yra sunaikinusi visą savo arsenalą.
JAV, Prancūzijos, Vokietijos ir Didžiosios Britanijos lyderiai pareiškė vieningai kaltinantys Rusiją dėl buvusio rusų šnipo Sergejaus Skripalio apnuodijimo nervus paralyžiuojančia medžiaga.
„Mes, Prancūzijos, Vokietijos, Jungtinių Valstijų ir Jungtinės Karalystės lyderiai, bjaurimės ataka prieš Sergejų ir Juliją Skripalius“ kovo 4-ąją Anglijos Solsberio mieste, sakoma pareiškime, kurį paskelbė Britanijos vyriausybė.
Neįprastame bendrame pareiškime JAV prezidentas Donaldas Trumpas, Prancūzijos vadovas Emmanuelis Macronas, Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Britanijos premjerė Theresa May teigė, kad „nėra jokio įtikinamo alternatyvaus paaiškinimo“, ir kad Rusija veikiausiai yra atsakinga už kovo 4-osios ataką Anglijos mieste.
Jie pareiškė, kad Rusijai nesureagavus į Britanijos „teisėtą prašymą“ paaiškinti situaciją, „jos atsakomybė dar labiau pabrėžiama“.
JAV, Jungtinės Karalystės, Prancūzijos ir Vokietijos lyderiai sakė, kad cheminio ginklo panaudojimas yra „išpuolis prieš JK suverenumą“ bei „tarptautinės teisės pažeidimas“.
Britanija dėl to incidento išsiuntė iš šalies 23 rusų diplomatus ir įšaldė aukšto lygio kontaktus su Maskva.
Manoma, kad Rusija greitai imsis atsakomųjų priemonių.
S. Lavrovas: Rusija pateikė Britanijai „viską dėl Skripalio bylos“
Maskva pateikė britams visa, ką buvo įmanoma pateikti „dėl Skripalio bylos“, ir tikisi, kad apnuodytam buvusiam rusų šnipui ir jo dukteriai pasveikus įvykis bus geriau nušviestas, penktadienį pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.
„Iš principo kalbėti apie dabartinę situaciją jau kažkaip net nejauku. Man atrodo, mes viską pateikėme. Mes absoliučiai oficialiai paprašėme Didžiosios Britanijos tų veiksmų, kurių ji turi imtis pagal Cheminio ginklo draudimo konvenciją. Reakciją jūs matote“, – spaudos konferencijoje Kazachstano sostinėje Astanoje sakė S. Lavrovas.
Rusijos užsienio reikalų ministras pabrėžė, kad „absoliučiai ignoruojamas“ Rusijos klausimas dėl to, kodėl nepalaukus, „kai, tikiuosi, labai tikiuosi, pasitaisys nukentėjusysis ir jo duktė, kuri, beje, yra Rusijos pilietė“.
Rusija, pasak S. Lavrovo, į rusų diplomatų išsiuntimą iš Didžiosios Britanijos reaguos panašiais žingsniais. „Žinoma, kad mes tai padarysime“, - pareiškė jis, atsakydamas į klausimą, ar Maskva taip pat išsiųs britų diplomatus.
Kada Rusija žengs šį žingsnį ir kiek diplomatų bus išsiųsta, S. Lavrovas nepasakė.
Rusijos ambasadorius Didžiojoje Britanijoje Aleksandras Jakovenka paskelbė, kad jo šalis darys „maksimalų spaudimą“ britų vyriausybei. Jau prieš tai Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas sakė, kad Užsienio reikalų ministerija ir kitos tarnybos siūlo žingsnius. Galutinį sprendimą tada esą priims prezidentas Vladimiras Putinas.
S. Lavrovas priminė, kad Rusijai taip pat „nieko nepranešė apie Gluškovo mirtį, nors privalo pranešti“.
Praėjusią savaitę britų policija paskelbė, kad kovo 4 dieną prie vieno prekybos centro Solsberyje Anglijos pietvakariuose susmukę ant suoliuko buvo rasti du smarkiai apsinuodiję žmonės. Vėliau Britanijos žiniasklaida paskelbė, kad tai britams šnipinėjęs buvęs Rusijos karinės žvalgybos agentūros GRU pulkininkas Sergejus Skripalis ir jo dukra Julija.
Didžiosios Britanijos premjerė Theresa May pareiškė, jog „labai tikėtina“, kad už buvusio dvigubo agento apnuodijimą atsakinga Maskva. Trečiadienį ji paskelbė, kad Londonas nusprendė išsiųsti iš šalies 23 rusų diplomatus, jos žodžiais, dirbančius žvalgybai.
Apie buvusio oro bendrovės „Aeroflot“ generalinio direktoriaus pavaduotojo ir Boriso Berezovskio bendražygio Nikolajaus Gluškovo, kurį Rusija kaltina grobstymu, mirtį Londone kovo 12-ąją agentūrai „Interfax“ kitą dieną pranešė jo advokatas.
Trečiadieni šaltinis iš jo aplinkos „Interfax“ sakė, kad jis mirė uždusęs.
„Gluškovas mirė uždusęs, šiuo metu pagrindinė versija – savižudybė; kriminalinė versija nenagrinėjama. Paskirta ekspertizė, kuri nustatys, kaip jis užduso“, – sakė šaltinis, kuris nenorėjo skelbti savo pavardės.
Jis paaiškino, kad N. Gluškovas ilgą laiką kentė nuo depresijos dėl teismų nulemto finansinės padėties pablogėjimo ir „jau anksčiau bandė nusižudyti“.
Šaltinis pabrėžė, kad tyrėjai N. Gluškovo mirties nesieja su S. Skripalio ir jo dukters apnuodijimu.
Britų policija anksčiau taip pat sakė, kad nėra pagrindo sieti N. Gluškovo mirtį su incidentu Solsberyje.