Kaip skelbia BBC, Lenkijoje per potvynį nuskendo vienas žmogus, sekmadienį patvirtino Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas.
Pietvakarių Lenkijoje iki rekordinio lygio pakilus vietos upių vandens lygiui, iš Klodzko rajono buvo evakuota 1,6 tūkst. žmonių.
„Padėtis labai dramatiška, dramatiškiausia situacija yra Klodzko apygardoje“, – sekmadienį po susitikimo su krizės valdymo komanda Klodzko mieste žurnalistams sakė ministras pirmininkas Donaldas Tuskas.
Šioje apygardoje be elektros energijos yra maždaug 17 tūkst. namų ūkių, o kai kuriose vietovėse neveikė mobilusis ryšys. Pasak D. Tusko, beveik nutrauktas susisiekimas keliais su Ladek Zdroj ir Stronie Slaskie miestais.
25 tūkst. gyventojų turintis Klodzko miestas buvo iš dalies apsemtas, kai vietos upės lygis pakilo beveik 7 metrus ir viršijo rekordą, užfiksuotą per 1997 metų potvynius, kurie buvo apgadinę šį miestą ir visoje Lenkijoje nusinešę 56 žmonių gyvybes.
Smarkiai nukentėjo ir Lenkijos Krokuvos miestas, kur buvo evakuoti gyventojai ir sutriko viešojo transporto eismas.
Lenkijos Žemutinės Silezijos vaivadijoje vanduo prasiveržė per Miendzigužės užtvanką. Nepaisant pastangų nuleisti vandenį ir užkirsti kelią potvyniui, užtvanka patvino, todėl teko evakuoti aplinkinius kaimus.
Regioninė vandens ūkio tarnyba Vroclave situaciją įvertino kaip kritinę. Buvo paskelbta evakuacija iš paupiui esančių kaimų.
Nuo penktadienio ryto pietvakarių Lenkijoje palijo daugiau nei per taip vadinamą tūkstantmečio potvynį 1997 m., o pavojaus lygis viršytas 47-iose matavimo stotyse visoje šalyje.
Lenkija skelbs nepaprastąją padėtį
Lenkijos ministras pirmininkas pareiškė, kad jo vyriausybė paskelbs stichinės nelaimės būklę, nes kovojama su niokojančiais tebesitęsiančių potvynių padariniais, praneša BBC.
„Pasitaręs su atitinkamais ministrais ir tarnybomis, pavedžiau parengti Ministrų tarybos potvarkį dėl stichinės nelaimės padėties įvedimo“, – X rašė D. Tuskas.
Stichinės nelaimės padėtis suteikia vyriausybei didesnę kontrolę kovojant su stichinės nelaimės padariniais ir juos šalinant, o tai gali būti susiję su tam tikrų laisvių ir teisių apribojimu.
Tai taip pat leidžia vyriausybei mobilizuoti pinigus ir išteklius pagal Europos Sąjungos „RescEU“ mechanizmą – lėktuvų ir sraigtasparnių parką, medicinos atsargas bei lauko ligonines, galinčias veikti per ekstremalias situacijas sveikatos apsaugos srityje.
Į šį rezervą įeina ir daiktai, padedantys apsirūpinti transportu bei energija.
Austrijoje – stichinės nelaimės zona
Austrijoje 42 savivaldybės buvo paskelbtos nelaimės ištiktomis zonomis, o vandens lygis toliau auga. Aplink Vieną plytinti Žemutinės Austrijos žemė taip pat buvo paskelbta stichinės nelaimės zona. Vienos apylinkėse užlieti keliai, o gelbėjimo tarnyboms teko evakuoti naktį namuose įstrigusius žmones. Vienoje nefunkcionavo dalis požeminių metro linijų.
Kelios savivaldybės išleido įsakymus evakuotis ir pradėjo naudoti gumines valtis.
Padėtis ypač įtempta prie Kampo ir Krempso upių, kurios įteka į Dunojų.
Austrijos Veinfyrtelio ir Mostfyrtelio regionuose vandens lygis Dunojuje gali pakilti iki tokio, koks fiksuojamas kartą per 30 metų.
Čekijoje labiausiai nukentėjo su Vokietija besiribojantis šiaurės vakarinis Usčio prie Labės regionas, kuriame daugiau kaip 20 tūkst. namų ūkių neturi elektros energijos. Aukščiausias potvynio pavojaus lygis paskelbtas maždaug 35 vietovėse visoje Čekijoje.
Valdžia taip pat sustabdė visą laivybos eismą.
Žuvo ugniagesys
Austrijoje per gelbėjimo operaciją žuvo vienas ugniagesys, praneša bbc.com.
Austrijos provincija aplink Vieną buvo paskelbta stichinės nelaimės zona, ir jos vadovai prakalbo apie „precedento neturinčią ekstremalią situaciją“.
Rumunijos gelbėtojai pranešė, kad šalyje per potvynius žuvo penktas žmogus, praneša naujienų agentūra AFP.
Gelbėtojai savo pranešime nurodė, kad penktoji auka žuvo Galato regione Rumunijos pietryčiuose – tame pačiame regione, kur šeštadienį potvyniai jau nusinešė keturių žmonių gyvybes. Kelių žmonių nerandama ir Čekijoje.
Čekijoje dėl potvynių vyksta gyventojų evakavimas, o 51 tūkst. namų ūkių šalies šiauriniuose rajonuose yra likę be elektros, pranešė Čekijos elektros energijos bendrovė CEZ.
Čekijoje žmonės įkalinti namuose
Čekijos ministras pirmininkas Piotras Fiala ir vidaus reikalų ministras Vitas Rakusanas per spaudos konferenciją po skubaus susitikimo paragino žmones paisyti vietos valdžios nurodymų evakuotis, nes priešingu atveju gali kilti pavojus jų gyvybei.
V. Rakusanas pažymėjo, kad dabar visos pastangos bus sutelktos į tai, kad būtų išvengta žmonių aukų.
Iki šiol visoje Čekijoje, daugiausia rytinės dalies miestuose, jau yra evakuoti keli tūkstančiai gyventojų, rašo bbc.com.
Žuvusiųjų kol kas nepatvirtinta, tačiau keturi žmonės tebėra dingę be žinios. Trys žmonės paskutinį kartą buvo pastebėti automobilyje, kuris dingo upėje Šiaurės Moravijoje, o vieną žmogų nunešė potvynio srovė Pietų Moravijoje.
Šiaurės Moravija ir Silezija tebėra labiausiai nukentėję Čekijos regionai, o Silezijos kurortinis miestas Jesenykas yra visiškai atkirstas potvynių.
Jesenyko merė Zdenka Blistanova Čekijos radijui sakė, kad kalnuotame mieste, turinčiame 11 tūkst. gyventojų, virš vandens yra likusios tik trys gatvės.
Pasak jos, tie gyventojai, kurie nepaisė pareigūnų raginimų evakuotis, dabar yra įstrigę savo namuose, nes ugniagesiai nebegali jų pasiekti.
Net 80 proc. Silezijos miesto Krnovo teritorijos yra po vandeniu, teigia mero pavaduotojas Miroslavas Binaras, rašo BBC.
Jis Čekijos televizijai Ostravoje sakė, kad jo miestas, kuriame gyvena 23 tūkst. gyventojų, nebepajėgus koordinuoti gelbėjimo darbų ir daugiausia pasikliauja Moravijos bei Silezijos regioninės valdžios pagalba.
Moravijos-Silezijos regiono gubernatorius Josefas Belica sakė, kad geriamojo vandens, maisto ir higienos priemonių tiekimui bus pasitelkta kariuomenė, nes didžioji miesto dalis liko neprieinama net ugniagesiams.
Sraigtasparniai buvo naudojami žmonėms, kuriems reikia medicininės pagalbos, iškelti į saugią vietą.
Rytų Vokietija ruošiasi potvyniams, kilus chaosui Centrinėje Europoje
Rytų Vokietija ruošiasi potvyniams, nes katastrofiškos liūtys, užklupusios Centrinės Europos kaimynes, gali persimesti per Vokietijos sieną.
Saksonijos žemės valdžia sekmadienį pranešė, kad Elbės upės lygis Šenau, netoli sienos su Čekija, antradienį po pietų turėtų pasiekti 7,50 metro piką – tiek, kad būtų paskelbtas aukščiausias pavojaus lygis regione.
Elbė Šenau jau pakilo iki 5,59 metro, gerokai viršydama vidutinį 1,58 metro aukštį. Manoma, kad iki sekmadienio vakaro jis pasieks 6 metrus.
Jei vanduo pakiltų iki aukščiausio pavojaus lygio, užtvankos, anot žemės potvynių centro, gali išsilieti arba pratrūkti ir atitinkamai sukelti pavojų žmonių gyvybei ir sveikatai. Potvynis, kuris nusiaubė žemai esančias Čekijos, Lenkijos ir Austrijos teritorijas, gali kelti grėsmę palei Elbės upę esančiai žemės sostinei Drezdenui.
Istorinį miesto centrą nuo kylančio vandens lygio turėtų apsaugoti mobilios užtvaros, kurios bus pastatytos pirmadienį.
Drezdeno valdžios institucijos skuba prieš numatomą potvynį baigti šalinti tilto per Elbę dalis; trečiadienį anksti rytą Vokietijos miesto Drezdeno centre sugriuvo dalis Carolos tilto. Pirminiai griovimo darbai buvo baigti šeštadienį, pranešė miesto aplinkos agentūra.